Neįveikiamas potraukis valgyti

0 (0)

Šioje kultūroje mes esame mokomi mėgti maistą. Gausus valgis siejamas su meile, rūpesčiu ir šiluma. Apsilankymas pas močiutę bei šventes mes tapatiname su pyragais ir tortais, o ne su šviežiomis morkomis. Emocinė globa yra tapatinama su fiziniu rūpesčiu. Nemažai mylimiems žmonėms sakomų švelnių žodelių yra taip pat „maistiniai“: saldainiuk, pupyte, uogele.

Be emocinės galios, maistas dar turi ir tam tikrų cheminių savybių, kurios gali skatinti priklausomybę. Turbūt kiekvienas yra patyręs raminamą šv. Kalėdų stalo poveikį. Jaučiamas mieguistumas ir silpna euforija. Ypač stiprų poveikį turi cukrus, todėl nemažai moterų jį vartoja nervams raminti ir stresui mažinti.

Tam tikra moterų grupė yra itin linkusi į priepuolinį valgymą. Tai moterys, glaudžiai susijusios su kokia nors globa, kurių gyvenimas – rūpinimasis kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, visiems žinoma, jog slaugės savo darbo vietose visuomet turi visokių skanėstų, kuriuos ima valgyti pervargusios ir persidirbusios. Todėl daugeliui slaugių kyla neįveikiamas potraukis persivalgyti.

Kompulsyviai persivalgančios jaunos moterys išmoksta maistu slopinti ar net visai pašalinti emocinį skausmą. Toks įprotis labai žalingas, nes prarandamas gebėjimas susitvarkyti su savo jausmais, be to, neretai moterys nutunka, todėl patiria dar stipresnį skausmą ir visuomenės atstūmimą. Amerikoje apkūnumas ir gera savijauta yra praktiškai nesuderinami dalykai. Taip susidaro užburtas ratas.

Priepuolinio persivalgymo kankinamos moterys neretai anksčiau būna bandžiusios laikytis dietų. Jos badauja ir jaučiasi labai prastai, tada pavalgo ir savijauta kaipmat pagerėja, bet kūno metaboliniai procesai dėl dietos nuolatos lėtėja. Po kurio laiko svorio mažėjimas susiejamas su kontrole, o kiekvienas priaugtas kilogramas – su nekontroliuojamu elgesiu. Moteris apsėda mintys apie kalorijas ir svorį, netrukus jos pradeda nebesuvaldyti ne tik savo valgymo, bet ir viso gyvenimo.

Rašytoja Susie Orbach skyrė „pilvo alkį“ – tikrą fizinį alkio pojūtį, ir „burnos alkį“, nesusijusį su maistu, – dėmesio, poilsio, jaudinimo, paguodos ar meilės trūkumą. Būtent burnos alkis yra būdingas visoms liguistoms persivalgytojoms. Visi jausmai tapatinami su alkiu, todėl valgymas yra vienintelis būdas juos malšinti. Šios moterys valgo tuomet, kai yra pavargusios, sunerimusios, supykusios, vienišos, nuobodžiaujančios, įskaudintos ir sutrikusios.

Priepuolinio persivalgymo gydymas panašus į bulimijos gydymą. Merginos turi išmokti atpažinti ir tiksliai įvardyti savo poreikius bei jausmus, netapatinti visko su alkiu. Jei jos sunerimusios, būtinas koks nors dirginimas, jei pavargusios – poilsis, jei pyksta, turi pakeisti arba pašalinti pyktį keliančią situaciją. Be abejo, visų pirma šios moterys privalo išmokti valdyti savo maitinimąsi. Neretai daug naudos jos gali pasisemti iš įvairių paramos grupių.

Sudėtinga sveikai maitintis. Visur pilna nesveiko maisto, o mes patys esame skatinami kuo daugiau suvartoti ir niekada nemąstyti apie padarinius. Paramos grupės padeda merginoms sutelkti dėmesį į ilgalaikę naudą atnešančią elgseną, o ne į trumpalaikį pasitenkinimo jausmą.

Pagal:
Dr. Mary Pipher (2007). Prikelti Ofeliją. Kaip išgyventi paauglystę. Vilnius: Tyto alba. 258-260 p.