Paauglių reakcijos į nerimą: nuo perdėto atsargumo iki visiško neigimo

0 (0)

Warren Wong / Unsplash

Didėjantis visuomenės nuovargis, susierzinimas, užsitęsęs nerimas – kasdieniame viruso kontekste nuolat linksniuojamos temos. Šie jausmai sunkiai pakeliami daugeliui suaugusiųjų, ką jau kalbėti apie paauglius, kurie sunkiai pakelia frustraciją, susijusią su besikeičiančiais planais, ir tai atsiliepia visoms jų organizmo funkcijoms. Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus universitete atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad karantino laikotarpiu vaikų miego trukmė dar sutrumpėjo, kas prisideda prie stipresnio nerimo išgyvenimo. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ medicinos psichologė Danguolė Švedavičienė pasakoja apie tai, kaip karantino metu su nerimu tvarkosi paaugliai ir kokie gali būti to padariniai.

Nerimas gyvybiškai svarbus, tačiau gali privesti ir prie akivaizdžių faktų neigimo

Pasak psichologės, nerimas paprastai kyla dėl nepakankamo aiškumo, staigių pokyčių, pastovumo stokos. Šiuo metu paaugliai kasdien susiduria su neapibrėžta, nuolat kintančia situacija: nežinome, kiek laiko būsime karantine, vis girdime apie jo pratęsimą, neaišku, kokiu būdu vyks mokymasis ateinančią ar dar kitą savaitę, gal nuėjus į mokyklą susidursiu su sergančiu ir turėsiu izoliuotis.

Nerimas – instinktyvus organizmo atsakas į išorinę grėsmę, kuomet visas organizmas aktyvuojamas išgyvenimui: išsiskiria adrenalinas, pradeda smarkiau plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujo spaudimas, dėl to daugiau kraujo patenka į raumenis ir jie paruošiami veikti.

„Jeigu nerimas užsitęsia, jis sekina mūsų organizmą ir gali pasireikšti panikos priepuoliai, depresijai, nerimo sutrikimams būdingi simptomai, gali atsirasti save žalojantis elgesys“, – teigia D. Švedavičienė.

Kalbėdama apie tai, kaip paauglio elgesyje gali atsispindėti patiriamas nerimas, „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė vardina skirtingus simptomus: didžiulę įtampą, padidėjusį dirglumą, pasikeitusi elgesį, suprastėjusius mokymosi rezultatus.

„Nerimas gali reikštis per dėmesio koncentracijos sunkumus, kuomet iki tol neturėjęs sunkumų ilgesnį laiko tarpą dirbti paauglys tampa išsiblaškęs, jam sunku susikaupti, atlikti užduotis, kurias seniau galėdavo ir mėgdavo atlikti, pabaigti veiklas iki galo. Nerimaujantis paauglys gali tapti judresnis arba atvirkščiai – pasyvesnis, apatiškesnis. Jis gali justi įvairius somatinius skausmus: galvos, pilvo ar bendrai kūno skausmus“, – sako psichologė.

Ji pataria stebėti paauglio apetitą, miegą, elgesio pokyčius tiek šeimoje, tiek su bendraamžiais, bendrą energijos lygį.

Pasak D. Švedavičienės, užsitęsęs nerimas gali vesti prie paauglio didesnio nepasitenkinimo jausmo, kuomet jis pats nežino, kas jam netinka. Jį gali lydėti ir kitos, stipriau išreikštos emocijos: pyktis, liūdesys. Tam tikrais atvejais paauglio patiriamas nerimas, baimė gali tapti tokie stiprūs, kad jis tiesiog gali pradėti neigti pavojų ir nepaisyti bendrų taisyklių, nuneigti, ignoruoti esamus pavojus.

Papildomo nerimo sukelia ir grįžimas mokytis įprastai

Bendraudama su paaugliais psichologė pastebi, kad jie labai skirtingai reaguoja į dabartinį mokymosi režimą, kada dalį laiko mokomasi nuotoliniu būdu, o dalį – einama į mokyklą. Vieni paaugliai jaučia nerimą grįžę į mokyklą, nes jiems buvo jaukiau mokytis iš namų – tai ypač aktualu moksleiviams, turintiems socialinių baimių. Kiti džiaugiasi galėdami gyvai bendrauti su draugais ir mokytojais. Treti, nors ir pasiilgę gyvo kontakto, jaučiasi nesaugiai dėl savo ar aplinkinių sveikatos, ypač jei paties moksleivio ar jo artimųjų imunitetas nėra stiprus, moksleivis gyvena su rizikos grupės žmonėmis arba jau yra patyręs artimo žmogaus netektį dėl apskritai kažkokios ligos.

„Kartais nerimas kyla ir be labai aiškios priežasties. Moksleiviui gali tapti sunku būti viešose erdvėse, klasėse, autobusuose – gali atrodyti, kad viskas yra nesaugu, nešvaru, aplankyti mintys, o gal ir aš sergu šiuo virusu. Svarbu, kad artima aplinka suprastų, kad jų atžala gali nerimauti ir priimtų jo nerimą, nenuneigtų patiriamų jausmų“, – sako psichologė.

„Asmens sveikatos klinikos“ psichologė sako, kad paauglius iš vėžių išmuša ir mokymosi proceso sunkumai. Dažnai mokyklos nesilaiko teikiamų rekomendacijų naudotis tik viena mokymosi platforma ir dėl to mokiniai skirtingų pamokų metu turi naudotis skirtingomis platformomis, į jas sukelti atliktas užduotis, kas sukelia daug painiavos ir nepasitenkinimo, apsunkina informacijos struktūravimą.

Norėdami pasirūpinti paaugliu – pasirūpinkite savimi

Psichologės teigimu, šiuo laikotarpiu labai svarbu nepalikti paauglio vieno, parodyti, kad jis visada gali kreiptis į suaugusiuosius. Tėvams svarbu pasistengti įsigyventi į paauglio būseną. Tai, kas suaugusiam gali atrodyti smulkmena, paaugliui gali kelti stiprią frustraciją.

Taip pat svarbu atsiminti, kad paauglių savijauta labai siejasi su artimųjų savijauta, tad ir tėvai turi pagalvoti apie save, kiek visa ši situacija kelia nerimo jiems. Tėvų rūpinimasis savimi, savo fizine bei emocine sveikta teikia saugumo vaikams bei tuo pačiu moko patį paauglį, kaip galima įveikti kylančius sunkumus. D. Švedaviečienė atkreipia dėmesį, kad jei mes mokysime paauglį, kaip tvarkytis su sunkumais, bet patys savo pavyzdžiu to netaikysime kasdienybėje, vargu, ar tai turės kažkokią vertę.

„Taip pat labai svarbu šeimoje aptarti būsimus planus, o žinant kažkokius jų pasikeitimus, kuo anksčiau apie tai pranešti paaugliui. Būtent aiškumas visada suteikia saugumo jausmo. Taip pat įvertinkite ir tai, kad paaugliui paprasčiau kalbėtis tuomet, kai užsiimama bendra veikla, pvz., gaminant maistą, vedžiojant šunį. Šiuo metu tėvai turėtų skirti laiko kalbėjimuisi apie esančią situaciją, aptarti šiuo metu galiojančias taisykles, saugumo priemones. Tačiau atsiminkite – šių taisyklių turite laikytis ir jūs patys, nes paaugliai vertina ne tik žodinę informaciją, bet ir faktinį elgesį. Matydami, kaip patys tėvai tvarkosi su kylančiais sunkumais, jie daug lengviau pritaiko tai ir savo gyvenime“, – sako „Asmens sveikatos klinikos“ psichologė.

Šiuo metu labai svarbu kalbėtis tarpusavyje apie tai, kad normalu nerimauti, jaudintis, pykti ir išgyventi chaotiškus jausmus – kalbėjimas apie tai padeda mažinti nerimą. Visgi jei tėvai pastebi, kad paauglys labai nerimauja, yra prislėgtas, jam kyla savęs nuvertinimo minčių, jis kalba apie vienišumą, nepriėmimą ir šie jausmai nesikeičia net kalbantis su tėvais, tuomet svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus nelaukiant, kol ši situacija įsisenės.

Vilniuje ir Vilniaus rajone gimnazistai gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą. „Asmens sveikatos klinikoje“ teikiamos nemokamos psichologo ir psichiatro paslaugos 10-12 klasių moksleiviams – čia jie per metus gali gauti iki 20 medicinos psichologų, psichoterapeutų konsultacijų gyvai ir internetu.

„Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) teikia gyvas ir nuotolines psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas. Ši licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje veikia nuo 2002 metų. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes. Čia veikia ir vaiko raidos klinika. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro padaliniai veikia Vilniuje, Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šakiuose.