Perėjau į naują mokyklą ir visiškai pakriko pasitikėjimas savimi

0 (0)

Klausimas: Sveiki, turiu problemą kurios negaliu išspręsti jau ilgą laiką. Viskas prasidėjo, kai perėjau į naują mokyklą. Nebepasitikiu savimi, sunkiai užmezgu santykius su kitais žmonėmis, net ir tarp artimiausių draugų jaučiuosi nepatogiai, galva atrodo visiškai tuščia, nežinau ką kalbėti, ką sakyti.

Sunkiai išbūnu tarp nepažįstamų, jaučiuosi kvailai, pradeda svaigti galva, nežinau kaip elgtis. Jaučiu didelį nerimą būdama tarp žmonių, o man visada patikdavo bendrauti ir kuo daugiau būti su visais, bendraudavau laisvai, pasitikėdavau savimi. Dabar esu labai užsidariusi, jei kažkas paklausia kokio asmeninio klausimo – labai pasimetu.

Visiškai negaliu suprasti savęs, ko noriu, ką mėgstu, visada nuvertinu save, visiškai negaliu atsiskleisti ir daryti tai, kas seniau labai patikdavo, atrodo dabar viskas prarado savo prasmę.

Esu skaičiusi daug knygų apie psichologiją  ir pagalbą sau, bet niekas nepadeda, vis bandau prisiversti išeiti su draugais , ar tiesiog bendrauti, bet visada lieku nusivylusi.

Tikiuosi atsakysite ir patarsite . :)

Marija (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Irma Ratautienė

Labas, Marija,
Ačiū už tavo laišką.

Iš jo galiu spręsti, kad gerai gebi apibūdinti savo emocinę savijautą, tai labai svarbus įgūdis sprendžiant psichologinius sunkumus. Būtų įdomu sužinoti, kiek tau metų, kadangi vaiko ir paauglio amžius parodo, kokius jis šiuo metu pereina raidos etapus, t.y. kas paprastai daugumai tokio amžiaus vaikų ar paauglių tuo metu yra aktualu, kokie gali būti jų tikslai ir poreikiai tame amžiuje. Pavyzdžiui, paauglystėje labai svarbūs uždaviniai tampa savarankiškumo siekimas, savęs paieškos: savo polinkių, interesų, gebėjimų supratimas, palaipsniui vykstantis atsiskyrimas nuo tėvų ir bendraamžių priėmimas, savo vietos bendraamžių grupėje atradimas.

Iš laiško suprantu, kad perėjimas į naują mokyklą buvo svarbus pokytis tavo gyvenime, sukėlęs daug įvairių jausmų. Įdomu, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, dėl kokių priežasčių, kaip tave priėmė naujame klasės kolektyve ir kaip tu jame jauteisi, kas tuo metu apskritai vyko tavo gyvenime. Atėjus į naują kolektyvą reikia laiko ir pastangų atrasti savo vietą jame, užmegzti santykius su kitais. Galiu tik spėti, kad galbūt naujoje mokykloje nevyko viskas sklandžiai, jei patyrei tam tikrų nesėkmių naujoje bendraamžių grupėje ar tau atrodė, kad jų patyrei (kartais dėl didelių lūkesčių sau mes normalius sunkumus subjektyviai priimame kaip nesėkmę dėl savo asmeninių savybių ar negebėjimų), galėjo sutrikti pasitikėjimas savimi socialiniame bendravime. Atrodo, kad tau bendravimas su žmonėmis visada buvo svarbus ir reikalingas, tačiau šiuo metu tau tai kelia įtampą ir nerimą. Paauglystėje dažnai mes pradedame labiau stebėti ir bandyti vertinti save įvairiose srityse, tarp jų ir bendravime. Kartais, kai nusiviliame savimi vieną ar kitą kartą, jei dar patiriame atstūmimo ar nesupratimo iš kitų, tai gali išaugti į bendrą nepasitikėjimo jausmą visoje bendravimo srityje.

Rašai, kad tau sunku suprasti, ko nori ir ką mėgsti, sunku atsiskleisti. Gali būti, kad paauglystės krizėje, kai tarsi iš šalies iš naujo vertiname save, pradedame iš naujo ieškoti savo identiteto, tai, kas anksčiau patiko, gali nebedominti, o tai, kas domintų, dar neatrasta. Svarbu nenuleisti rankų ir stebėti savo polinkius, išbandyti naujas sritis: būrelius, įvairias bendraamžių bendruomenes, kurias vienija tam tikras interesas ar veikla, savanorystę. Kartu su mėgstama veikla natūraliai užsimegs ir nauji socialiniai santykiai, kurie teiks pasitenkinimo ir augins prarastą pasitikėjimą šioje srityje.

Labai svarbus vidinis požiūris į save būnant žmonių grupėje. Svarbu suvokti savo teisę ir duoti leidimą sau būti tarp žmonių taip, kaip tau tuo metu norisi: kalbėti arba nekalbėti, inicijuoti bendravimą arba ne, atsakyti į klausimus arba ne ir pan. Reikalinga atsižvelgti į savo savijautą ir norus tuo konkrečiu momentu ir leisti sau būti, nekritikuojant ir nevertinant savęs. Būti su žmonėmis galima pačiais įvairiausiais būdais ir kol tai nežeidžia kitų žmonių, tai yra geras ir priimtinas būdas.

Tam, kad labiau suprastume tavo savijautos priežastis, būtų svarbu žinoti daugiau tavo biografijos, šeimos istorijos ir kt. detalių, kurios gali atskleisti, kaip susiformavo ši psichologinė tavo būsena. Iš to, ką rašai, išryškėja dalis socialinio nerimo ir depresijos požymių. Tai yra požymiai, kurie rodo tavo būsenos panašumą į šiuos psichologinius sutrikimus, tačiau tai nereiškia, kad tu turi šiuos sutrikimus. Tam, kad labiau suprastum savo savijautą ir galėtum sau padėti bei gauti pagalbos iš šalies, patarčiau kreiptis į psichologą. Lengviausiai ir greičiausiai prieinamas psichologas gali būti mokykloje. Jei atrastumėt pasitikintį, bendradarbiaujantį santykį, tai būtų dar vienas geras būdas pereiti šį nelengvą etapą. Sėkmės.

Psichologė Irma Ratautienė
Konsultuoju lietuvių ir anglų kalbomis. Konsultacijas vedu Vilniuje, Konstitucijos pr. 23. Mano tel.: 862858264, el. paštas irma.ratautiene@gmail.com
Iliustracija: Anh Nguyen / Unsplash