Priklausomybės nuo lošimo sutrikimas

Šis sutrikimas dar vadinamas impulsyviu lošimu, jis pasireiškia kartotiniu lošimu, nepaisant problemų ir streso, kurį lošimas sukelia asmeniui ir aplinkiniams.

Kas tai?

Laimėjus patirto džiaugsmo metu iš atpildo centrų smegenyse išsiskiria dopaminas. Kai kuriems žmonėms lošimas sukelia priklausomybę, tad jiems reikia vis didesnių laimėjimų, kad pajustų tą patį džiaugsmą.

Kai išsivysto priklausomybė nuo lošimo, šį ciklą sunku nutraukti. Sutrikimas gali prasidėti nuo pinigų trūkumo, poreikio patirti euforiją, noro turėti su sėkme susijusią padėtį visuomenėje ir lošimuose tvyrančios atmosferos. Bandydamas apriboti lošimus žmogus gali pajusti susierzinimą ir tęsti lošimo veiklą dėl streso. Bandant atgauti prarastus pinigus, dėl finansinio žlugimo gali vystytis sunkūs sutrikimai. Net jei asmeniui galiausiai pavyksta ir vėl išlošti, paprastai išloštos sumos nepakanka skoloms padengti.

Nesaikingas lošimas sukelia ne tik didžiulių finansinių nuostolių, bet ir kenkia asmens santykiams. Gali vystytis nerimas, depresija, kilti savižudiškų minčių. Fiziniai simptomai – miego trūkumas, kūno svorio augimas ar praradimas, odos ligos, opos, žarnyno veiklos sutrikimai, galvos ir raumenų skausmai. Kadangi dauguma žmonių nepripažįsta šios problemos, vienas pagrindinių gydymo komponentų yra padėti jiems pripažinti savo priklausomybę. Kadangi daug žmonių slepia šį savo įprotį, tikrasis jo dažnis nėra žinomas.

GYDYMAS

• Kognityvinė elgesio terapija, kurios metu asmuo išmoksta atsispirti sutrikimą palaikančioms nuostatoms ir elgsenai.
• Psichodinaminė terapija, kurios metu padedama suvokti lošimo elgsenos reikšmę ir pasekmes.
• Savitarpio pagalbos grupės ir konsultavimas, siekiant suprasti, kaip asmens elgsena veikia kitus.

Parengta pagal praktinį vadovą „Viskas apie psichologiją“ (2024), aut.: J. Hemmings, C. Collin, J. Ginsburg Ganz, M. Lazyan, A. Black. Leidykla „Briedis“.