Svajoju sukurti šeimą, o draugas ne. Ką patartumėte?

Iliustracija: rawpixel.com

Su partneriu esame kartu trejus metus, kartu gyvename dvejus, man 27, jam 33 metai, tad nesame jaunikliai. Mūsų santykiai artimi, geri, nuoširdūs ir aistringi, sutariam su vienas kito šeimomis, tėvais, draugais ir jaučiam jų didelį palaikymą. Sutampa mūsų su partneriu požiūriai į pinigus, vaikų auginimą, poilsį ir daugelį kitų svarbių ir kasdieninių dalykų, tačiau skiriasi dėl santuokos. Man svarbu susituokti ir šeimą suprantu kaip šį įsipareigojimą prisiėmusią dviejų žmonių sąjungą ir tik po šio sprendimo mąstyčiau apie galimybę turėti vaikų ar pirkti bendrą būstą.

Mano draugas sako, jog jam tai nesvarbu ir jau dabar esame šeima, o tai man kelia nerimą. Pirmiausia dėl to, jog skiriasi mūsų abiejų požiūris dėl vieno iš svarbiausių vertybių, o taip pat, jog tikriausiai jis taip niekada ir neinicijuos vedybų ir nesipirš. Esame kalbėję šiuo klausimu, aptarę, tačiau abu nekeičiame savo pozicijos.
Tikiu, jog jei išreikščiau labai didelį norą, „spausčiau” ir sakyčiau, jog labai labai noriu vestuvių, jis sutiktų. Tačiau to aš nenoriu. Tvirtai žinau, jog noriu santuokos, kurios mano partneris trokšta lygiai taip pat, o ne būtų įspraustas į ultimatumo rėmus.

Šis klausimas mane labai neramina, nes viena vertus, santykiai geri ir esu juose laiminga, tačiau kita vertus, žvelgiant į perspektyvą, jau netolimoje ateityje norėčiau šeimos bei vaikų, o panašu, jog su šiuo žmogumi man tektų atsisakyti savo šeimos svajonės arba keisti supratimą apie ją. Ką patartumėte? Ar apskritai svarstyti santykių nutraukimą? O gal tai kvaila idėja, jei santykiai apskritai yra geri ir sėkmingi?

Dėkoju už atsakymą,
Aistė

Komentuoja psichologas Dominykas Šimkus

Sveika, Aiste. Iš laiško suprantu, jog išgyveni išties įtemptų apmąstymų laikotarpį (net kalbi apie galimą santykių nutraukimą). Esant tokiai situacijai, ypač kai santykiai su partneriu yra geri, siūlyčiau kuo daugiau apie tai kalbėti, diskutuoti ir argumentuotai išsakyti savo norus bei įsivaizdavimą apie santuoką. Kokie Tavo poreikiai slypi po ja? Kuo ji gąsdina, atstumia Tavo partnerį? Kalbėkite vienas su kitu. Savo tvirtos pozicijos, norų išsakymas nereiškia, jog kitą žmogų verčiame pasirinkti vieną ar kitą variantą (be abejo kokia motyvacija slypi po mūsų žodžiais, žinome tik mes patys).

Laiške mini, jog santuoka Tau atspindi abipusį įsipareigojimą, pažadą būti kartu, kad ir kas nutiktų. Šis santuokos aspektas iš tiesų turi didelę praktinę reikšmę. Kiekvienas iš mūsų turime savo tamsiųjų pusių su kuriomis neesame iki galo susitvarkę – kylančių jausmų, impulsų, kurių iki galo ir patys nesuprantame. Dažniausiai šią savo dalį nuo žmonių slepiame, maskuojame baimindamiesi, jog mus atstums, ne taip supras. Ir tam tikra prasme tai nėra blogai, visuomenėje negalime būti visiškai savimi, kadangi turime save supaprastinti iki tokio lygio, jog kiti galėtų mus nuspėti, suprasti ir nesibaiminti, jog kiekvieną akimirką iškrėsime kas šauna į galvą. Santuoka, tam tikra prasme, yra dviejų žmonių pasižadėjimas leisti vienas kitam atsiskleisti pilnai. Be šio įsipareigojimo dažnai gali kilti noras pabėgti, nes žmogus einantis savęs pažinimo link dažnai pasielgia impulsyviai, dažnai iššoka kažkoks ilgai slopintas jausmas, kuris, suprantama, gąsdina abu. Santuoka tokiu atveju tarnauja kaip barjeras, neleidžiantis trauktis, o raginantis suprasti, aiškintis ir spręsti.

Kitas svarbus santuokos aspektas yra saugumas ir užtikrintumas susilaukti vaikų. Žmonių atžalos, lyginant su kitais žinduoliais, labai ilgą laiką būna visiškai priklausomi nuo tėvų. Kelis mėnesius kūdikio poreikiai turi būti beveik besąlygiškai patenkinti. Tai kelia didelių iššūkiu ir apribojimų. Natūralu, jog moterys ieško saugios ir patikimos sąjungos su vyru, kurioje galėtų susilaukti vaikelio. Santuoka dviejų žmonių pasižadėjimą šią erdvę kurti perkelia į aukštesnį lygmenį – ar tai būtų priesaika prieš Dievą, ar prieš šeimą, bendruomenę.

Tai keli pamąstymai apie santuokos vertę tiek individualiu, tiek visuomeniniu mastu. Ar žmogus nori priimti šį įsipareigojimą – čia jau kitas klausimas. Išklausyk savo partnerį, jo, galbūt, priešingą nuomonę ir mėgink suprasti, pažvelgti iš jo perspektyvos. Kiekvienas nuomonių išsiskyrimas artimuose santykiuose atveria kelią geriau pažinti vienas kitą, sužinoti kiek galime suprasti ir būti suprasti, kaip kartu galime išspręsti konfliktines situacijas, kaip suderinti skirtingas nuostatas. Gyvendami kartu, matyt, jau susidūrėte ir dar susidursite su ne viena panašia keblia situacija ir jos gali išskirti arba, išspręstos, dar labiau suartinti.

Visokeriopos sėkmės kuriant ir puoselėjant Jūsų bendrą gyvenimo kelią.

Psichologas Dominykas Šimkus | psichologokonsultacijos.wordpress.com