Turiu problemą, iškarto tikiuosi rimtų santykių

Klausimas:

Turiu problemą, kuri susijusi su manimi ir aplinkiniais žmonėmis. Esu žmogus, kuris greitai prisiriša prie kitų, o praradus tą žmogų atsitiesti yra labai sunku. Dar labiau mane liūdina tai, kad sutikus patinkantį vaikiną, bendraudama su juo pradedu iš karto tikėtis, kad viskas taps rimčiau nei paprasta draugystė. Kartu su vaikinu bendravome beveik pusmetį ir aš norėjau iš jo daugiau iniciatyvos plėtojant mūsų draugystę, tačiau jos negavusi baigiau mūsų draugystę ir šio poelgiu pradėjau gailėtis. Mane dar labiau liūdina tai, kad puikiai suprantu, jog draugystės užmezgimui reikia laiko, pastangų, reikia susipažinti artimiau su tuo žmogumi, galiausiai toleruoti kito nuomonę, nes galbūt jis neieško sau artimo širdžiai žmogaus ir pan… Galbūt aš iš tikrųjų daug reikalauju iš kitų.
Praradusi šį žmogų, puikiai žinodama, kad paskubėjau prieš priimdama sprendimą, jaučiuosi liūdnai, pasiilgau jo, nes jis man rimtai vis dar patinka. Norėčiau viską pradėt iš pradžių, tačiau mane stabdo tai, kad pirma visa tai nutraukiau. Esu iš tų, kuri laiko viską savyje, turiu tik vieną žmogų, kuris mane paguodžia, tačiau tai nepadeda. Norėčiau gauti patarimų kaip man elgtis su savimi, su tokiu savo impulsyvumu ir apskritai dėl įvykio su vaikinu.

Atsakymas:

Sveika,

Suprantu, jog dabartinė tavo situacija išties nemaloni ir sudėtinga. Tavo elgesyje ir jo suvokime pastebiu prieštaras. Minėjai, jog esi prisirišanti prie žmonių, tačiau pati inicijuoji santykių pabaigą. Išsiskyrus tau sunku vėl atsitiesti, bet atsitiesti po išsiskyrimo, kurį pati (ne kitas asmuo) inicijavai, gal būt yra lengviau. Labai dažnai dėl skaudžių praeities patyrimų, siekdami apsisaugoti nuo dar vieno kentėjimo, esame linkę pirmieji nutraukti santykius. Todėl vertėtų pagalvoti ar nejauti vidinio nesaugumo, baimės būti paliktai jausmo. Išanalizavus buvusius išgyvenimus, įvykius, daug lengviau paaiškinti dabartinį savo elgesį.

Grįžtant prie santykių su vaikinu, panašu, jog labai stengeisi pagreitinti santykių eigą ir užmegzti, kaip įvardinai “rimtus santykius”. Vis dėlto pati puikiai žinai, jog romantiniai santykiai, kaip ir visi kiti, turi savo eigą, etapus bei tempą. Jie net sudėtingesni už kitus santykius dėl itin didelio dviejų asmenų artumo, atvirumo, vienas kito pažinimo. Todėl nenatūraliai stumti santykių ir greitai (po pusės metų) tikėtis reikšmingų pokyčių, nėra prasminga. Leidusi santykiams vystytis savo tempu galėsi daug labiau pažinti kitą žmogų, suvokti savo savijautą būnant kartu, pagalvoti apie galimą bendrą ateitį. Tuomet lengviau suprasi, kas tau santykiuose netinka, nepriimtina, galėsi apsispręsti juos nutraukti ir taip įgyti patirties. Kiekvienas žmogus, kiekvieni santykiai, kad ir kokie buvo, palieka mums labai brangią patirtį.

Santykiuose tau trūko iniciatyvos iš vaikino, tačiau jei jis paprašytų nurodyti, ką turėtų daryti kitaip ar galėtumei jam paaiškinti? Tokį patį klausimą gali užduoti ir sau: ”Ką tokio pati suteiki santykiams? Koks tavo indėlis?”. Neišsakytos mintys, norai lieka tik mūsų galvoje ir dažniausiai labai skiriasi nuo kito žmogaus suvokimo. Galbūt vaikinas rodė iniciatyvą, tačiau ji nesutapo su tavo poreikiais.

Norėdama išsaugoti santykius su vaikinu stenkis jam viską nuoširdžiai ir aiškiai išsakyti: savo sunkumus, savijautą išsiskyrus, spendimo priėmimą. Jei tu jam rūpi toks pokalbis tik sustiprins draugystę, suteiks galimybę kurti efektyvesnius santykius.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com