Bijau, kad niekada nesusirasiu nieko pastovaus
Sveiki.
Savo gyvenimu esu patenkinta, nors jis kitiems galėtų pasirodyti per daug nepastovus, gal netgi chaotiškas. Būtent apie tai pastaruoju metu aš vis dažniau susimąstau – mano gyvenime niekada nebuvo ir nėra pastovių dalykų.
Man 21-eri, o studijas jau spėjau pakeisti du kartus. Bijau, kad trečias perstojimas nebus paskutinis. Buvau išvažiavusi į užsienį, ten, nepragyvenusi net pusės metų, tačiau spėjusi pakeisti gyvenamąją vietą net 4 kartus, grįžau į Lietuvą. Čia, pradėjusi studijas, kurias neseniai mečiau, išsikėliau į kitą miestą, kur per pusės metų laiką gyvenamąją vietą pakeičiau tris kartus. Nesu pradirbusi darbe ne ilgiau nei porą savaičių, neturiu vaikystės ar paauglystės draugų, nes visus juos palieku. Taip pat ir su antrosiomis pusėmis, neužtrunku prie vieno ne ilgiau nei mėnesį – po to man tiesiog atsibosta.
Kas pirma atrodo kaip idealus variantas, po to pasirodo esą visiška nuobodybė. Keista ir tai, kad aš specialiai nesistengiu dėl šių pokyčių, viskas tiesiog taip susiklosto, kad aš turiu kitur išsikelti, kažką palikti, kažką pakeisti.
Kaip matote, viskas mano gyvenime yra laikina. Aš negaliu sakyti, kad man tai patinka, bet negaliu ir skųstis – gyvenu gerai ir esu patenkinta, tačiau šioks toks stabilumas nepamaišytų.
Mano baimė yra tai, kad aš niekada nesusirasiu pastovaus darbo, taip ir nebaigsiu studijų, nesusirasiu antrosios pusės, neturėsiu tikrų draugų…
Kaip manote, ką galėčiau padaryti, kad į mano gyvenimą ateitų bent šiokia tokia harmonija ir pastovumas? Nesuprantu, o gal man iš tikrųjų tai PATINKA, tik aš to nesuprantu ar nenoriu suprasti?
Lauksiu Jūsų atsakymo,
Silvija (vardas pakeistas)
Atsakymas:
Labas, Silvija,
rašai, kad Tavo gyvenime nėra nieko pastovaus. Dažnai keičiasi Tavo gyvenamoji vieta, darbas, studijos, draugai, antrosios pusės. Pastebėjau, kad Tu nežinai, kaip dėl to jautiesi. Lyg ir viskuo esi patenkinta, bet tuo pačiu bijai, kad visą gyvenimą viskas keisis ir nebus nuolatinio darbo, draugų, šeimos.
Klausi, ką galėtum padaryti, kad Tavo gyvenimas būtų pastovesnis. Skaitant tavo laišką atrodo, kad Tu nesi apsisprendusi, kokia veikla tau labiausiai patinka, koks gyvenimas tau priimtiniausias. Tau 21-eri metai, esi savo gyvenimo prasmės paieškose. Siūlau susikoncentruoti į nuolatinių pasikeitimų priežastis, t.y. atsakyti sau į klausimą, kas netenkina dabartinėje situacijoje, kad norisi keisti? Svarbu suvokti, kokį savo gyvenimą Tu įsivaizduoji ir koks jis turi būti, kad Tu būtum laiminga. Pastovumas ir harmonija ateina tada, kai žinai, kad esi toje vietoje, kurioje jautiesi laiminga, t.y. studijos Tau įdomios, darbe gali save realizuoti, smagu bendrauti su draugais ir norisi su jais susitikti. Taigi norint įnešti į savo gyvenimą daugiau pastovumo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko Tau trūksta ir atsiradus norui keisti, niekur nebėgti, bet paklausti savęs: kas netenkina dabar? O gal verta sustoti ir nieko nekeisti?
Klausi, gal Tau patinka nepastovumas, bet Tu šito nenori suprasti. Akivaizdu, kad tave lydi dviprasmiški jausmai. Suprantu, kad Tu esi patenkinta savo dabartiniu gyvenimu, bet kyla nerimas, kaip bus ateity. Gyvenimas žavus tuo, kad mes jį gyvename „čia ir dabar”, o ateitį galime planuoti, bet nežinome, kaip susiklostys aplinkybės. Siūlau atsisėsti, užsimerkti ir įsivaizduoti save po 10 metų: kokia būsi Tu? Koks bus tavo darbas? Kokia tavo mėgstamiausia veikla? Ar tu turėsi šeimą? Kokia ji bus? Kur tu gyvensi? Ar nori pastovios veiklos, šeimos, draugų? Radusi atsakymus į šiuos klausimus, galėsi kurti savo gyvenimą tokį, koks jis tau priimtinas – pastovus ar nuolat besikeičiantis.
Jei sunku vienai suprasti, kas tau svarbu ir, kokio gyvenimo nori, siūlau pasikalbėti su Tau artimu žmogumi ar psichologu.
Įdomių atradimų,
Psichologė Gabrielė Vilkaitė
El. paštas: gabriele.vilkaite@gmail.com
SIULOMAS ATSAKYMAS TAI DEL ROBOTO…PROGRAMUOJAMAS….O KAM TTO REIKIA ZMOGUI.???/SISKLAUSYK I SAVE.SUSIPAZINK SU SAVIMI…IR KOKIOS BEBUTU APLINKYBES …NEBEK NIEKUR..NUO SAVES JUK NEPABEGSI.AS MANAU ESI MENISKA ASMENYBE…TIK TAS TAVO MENISKUMAS MIEGA TAVYJE…PAZADINK..NEISKOK PAGALBOS KITUR ..PADEK PATI SAU.TU SVARBI TIK TAU PACIAI.SEKMES.
Kitą kartą, kai ateis vėl eilinio pokyčio momentas, nesvarbu, darbas, draugai, studijos ar pan., sustok akimirkai, ir paklausk savęs, ką jaučiu? Kas manyje, viduje, reikalauja pokyčio? Greičiausiai yra kažkoks jausmas, kurio nenori pajausti, ir nuo bėgi. Nes atrodo, kad tas jausmas, jei leisi jam pasireikšti, jis tave pražudys, ant kiek stiprus ir nemalonus jis bus. Sustabdyk tą akimirką pvz. valandai ir sąmoningai leisk sau pajausti tą jausmą, nuo kurio bėgai. Net jeigu jis toks baisus, žinosi, kad po valandos jis baigsis, tu tiesiog toliau pasielgsi taip, kaip esi įpratusi nuo jo pabėgti – atliksi pokytį. O po valandos elkis toliau taip, kaip atrodys geriausia. Kas žino, galbūt po kažkelinto karto, kai jausmas bus gavęs vietos pasireikšti, gal ir bėgti nebebus nuo ko, ir pokytis staiga pasirodys ne toks jau ir reikalingas ;) Sėkmės nelengvame savęs pažinimo kelyje ;)
Manyciau tai yra atsakomybes baime, man paciam seniau taip budavo atrodo lyg kazkur pabeges jos nebeturesi, bet nuo saves niekur nepabegsi, manau rask veikla kuri tau patinka ir uzsiimk ja. Sekmes :)