Tyrimas: kas lietuvius skatina vartoti alkoholį?

Remiantis statistikos departamento pateiktais duomenimis, lietuviai – viena daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta pasaulyje. Ir nors tokia statistika susilaukia skeptiškų vertinimų, vaizdai iš Joninių šventimo akimirkų kasmet kartojasi – daug lietuvių tiesiog nemoka gerti ir nusitašo iki žemės graibymo. O kas ir kada paskatina lietuvius gerti?

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kuriuo siekta ištirti gyventojų alkoholio vartojimo įpročius ir reklamos įtaką įsigyjant alkoholį. Mat alkoholio reklamos draudimo šalininkai būtent reklamą įvardija kaip svarbiausią vartojimą skatinantį veiksnį.

Gerti pradeda jau paauglystėje

Apklausa atlikta visoje Lietuvoje šių metų kovo 15-22 dienomis, apklausus 1005 skirtingų amžiaus kategorijų (nuo 18 iki 75 metų) asmenis. Dauguma apklaustųjų buvo moterys (54 proc.), be to dauguma (68 proc.) turėjo bent jau vidurinį išsilavinimą, o ketvirtadalis – aukštąjį. 96 proc. apklaustųjų pripažino bent kartą vartoję alkoholinius gėrimus.

Tyrimas parodė, kad lietuviai vartoti alkoholį pradeda paauglystėje – vidutiniškai pirmą kartą alkoholio pavartojama būnant 16 metų amžiaus. Tačiau pažvelgus į kiek platesnę amžiaus kategoriją – nuo 14 iki 16 amžiaus paauglius, pusė jų jau yra ragavę alkoholinių gėrimų. Jaunesnį amžių nurodė vyrai, 18-35 m. respondentai ir mažesnių miestų gyventojai. 2 proc. apklaustųjų pripažino alkoholį ragavę dar iki 12 metų, o 15 proc. tikino pabandę alkoholio tik sulaukę 18-os – amžiaus, kai jiems legaliai galima įsigyti tokių gėrimų.

Kalta aplinka ir šventės?

Įdomu tai, kad pirmą sykį vartoti alkoholinius gėrimus skatino ne reklama. Bent jau to iš apklausos dalyvių niekas nepripažino. Tuo tarpu draugų įtaka, pasirodo, esą yra milžiniška – net du trečdaliai (67 proc.) alkoholio vartojusių asmenų pirmą kartą pavartoti buvo paskatinti draugų.

Draugus dažniau nurodė vyrai ir mažesnių miestų gyventojai. 12 proc. paskatino šeimos nariai. 10 proc. – noras švęsti pasiekimą. Vis dėlto pirmą sykį paragavus alkoholinių gėrimų šventimas tampa svarbia priežastimi, kodėl nusprendžiama išgerti – net 40 proc. vartotojų teigimu, labai dažna alkoholio vartojimo priežastis yra būtent šventinė proga.

Be to, spontaninį alkoholio vartojimą 23 proc. apklaustųjų, daugiausiai moterys, motyvavo noru švęsti arba užmiršti nesėkmes. Vis dėlto tam tikrais atvejais aplinkinių įtaka yra svarbiausias veiksnys – vartojanti aplinka skatina ir spontaninį alkoholio vartojimą – tokią priežastį nurodė 26 proc.

Išgeriantys dažniau spontaniškai vartoti paskatina vyrus ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojus. Tik 0,2 proc. apklaustųjų sutiko, kad spontaniškai vartoti alkoholį juos paskatino reklama. 36 proc. labai dažnai alkoholį vartoja kaip bendravimo dalį. 13 proc. labai dažnai alkoholio vartojimo priežastimi įvardino norą atsipalaiduoti, užsimiršti, 8 proc. – norą palepinti save. Ir tik 3 proc. kaip priežastį įvardija pamatytą patrauklią alkoholio reklamą. Jos įtaka stipresnė didmiesčių gyventojams.

Šventinę progą kaip labai dažną alkoholio vartojimo priežastį dažniau nurodė vyrai, vidutinių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai. Alkoholį, kaip bendravimo dalį – 46 m. ir vyresni apklaustieji, kaimo vietovių gyventojai.

Norą atsipalaiduoti, užsimiršti – vyrai, 36 m. ir vyresni apklaustieji, vidutinių ir didesnių pajamų grupės atstovai. Norą palepinti save – 36-45 m. respondentai. Paskutinį kartą vartoti alkoholį respondentus dažniausiai paskatino šventinė proga (41 proc.) bei susitikimas su draugais, artimaisiais (38 proc.), t.y alkoholis vartotas kaip bendravimo dalis. Šventinę progą dažniau paminėjo moterys, aukščiausio išsimokslinimo atstovai.

Alkoholio vartojimą, kaip bendravimo dalį – 46-55 m. respondentai ir mažesnių miestų gyventojai. Norą atsipalaiduoti – vyrai. Norą palepinti save – 26-35 m. tyrimo dalyviai.

Labiausiai rūpi kaina

Renkantis alkoholinius gėrimus dauguma lietuvių išlieka konservatyvūs ir taupūs. Beveik ketvirtadalis (24 proc.) vartotojų išreiškė stiprų lojalumą alkoholio prekių ženklams – perka tik tų pačių prekių ženklų gėrimus. 25 proc. kartais renkasi jiems žinomus, kartais naujus prekės ženklus. 30 proc. teigė dažniausiai perkantys tų pačių prekių ženklų gėrimus, nors kartais mėgsta įsigyti kažką naujo. Ir tik 9 proc. nurodė dažniausiai išmėginantys naujus prekių ženklus, nors ir turi savo mėgstamus.

Vos 2 proc. kiekvieną kartą eksperimentuoja – išmėgina vis naujų prekių ženklų gėrimus. Tai daryti dažniau linkę didžiausių pajamų grupės atstovai ir didžiųjų miestų gyventojai. Tuo tarpu pagrindinis naujų alkoholinių gėrimų pasirinkimo kriterijus – kainos / akcijos prekybos tinkle (65 proc.). 43 proc. renkasi, atsižvelgdami į specialius pasiūlymus, išstatymus parduotuvėse. Tiesa, dar nuo pirmojo paragavimo stipri lieka ir ir aplinkos įtaka – 40 proc., kurių dauguma yra miestiečiai, atkreipia dėmesį į draugų, pažįstamų patarimus. Vos 14 proc. vadovaujasi matyta produkto reklama, o 12 proc. – patrauklia, įdomia pakuote. Tiesa, produkto reklama įtaigesnė jauniems – 18-25 amžiaus grupės atstovams ir didmiesčių gyventojams.

Kainas / akcijas prekybos tinkle dažniau įvardijo vyrai, 36 m. ir vyresni respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Specialius pasiūlymus, išstatymus parduotuvėje – moterys, didesnių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Apklausos duomenys taip pat parodė, kad alkoholio reklamos poveikio dauguma apklaustųjų iš dalies nepripažįsta arba iš viso neigia – 43 proc. teigė niekada nepirkę alkoholinių gėrimų vien tik todėl, kad yra pamatę reklamą. Tiesa, dauguma pripažino, kad reklama lėmė arba pakeitė jų apsisprendimą, renkantis alkoholio produktą arba skirtingo prekės ženklo gėrimą: 37 proc. įsigijo reklamuojamą produktą, nors planavo pirkti kito pavadinimo ar prekės ženklo alkoholinį gėrimą toje pačioje kategorijoje, o 15 proc. įsigijo kitos kategorijos alkoholinį gėrimą nei planavo, Ir vos 5 proc. įsigijo reklamuojamą produktą, nors apskritai neplanavo pirkti alkoholio.

Šaltinis: delfi.lt

Šį straipsnį kritikuojantis prof. Aurelijaus Verygos komentaras >>