Baimė – mūsų viduje slypintis ir pakankamai subtilus  graužikas. Nepainiok jo su išgąsčiu, patirtu susidūrus su žvėrimi ar kitais pavojais. Kalbu apie baimę, kurią jauti, gniauži savyje ir stengiesi nuslėpti. O peno šiam jausmui žvalgytis nereikia. Tai lydi kasdienybėje, kuomet žiūri šiuolaikinę televiziją, skaitai garsiai šaukiančias neigiamas straipsnių antraštes ar tiesiog susiduri su kitų žmonių perteikiamomis negatyviomis emocijomis. Tai nuodija širdį.

Dažniausiai bijai (ar bent jau taip esi įsitikinusi):

  1. Prarasti artimą žmogų. Baimę kelia ir grėsmė, kad jam gali nutikti kažkas blogo.
  2. Galimai užplūsiančių nelaimių (tai skatina stebėti negatyvūs įvykiai per TV ar nutikimai, išgirsti iš aplinkinių, pavyzdžiui, draugės brolio žmonos pusseserė susirgo ir t.t.)
  3. Kad svajotą sėkmę būtinai lydės NEsekmė.  Juk nuolat girdi kartojant, kad visuomet sektis negali ir gyvenimas turi tiek baltą, tiek juodą puses.
  4. Pažeminimo, įžeidimo, kritikos, nepagarbaus elgesio, atleidimo ir darbo ar kitų nelaukiamų pokyčių.
  5. Likti vienišais. Ypač nerimauji, kad gali palikti mylimas žmogus.

Šį sąrašą galiu tęsti ir tęsti…Pastebiu, kad dažniausiai vidinės baimės graužikas graužia svarbiausias sferas, nuo kurių priklauso žmogaus laimė. Jis nejučia įsisuka į asmeninio gyvenimo bei karjeros ir savęs realizavimo sritis. Tačiau ar nepamiršai, kad tik Tu pati savo elgesiu ir mąstymų susikūrei tai, kur dabar esi? Jau esu rašiusi ir pasikartosiu, kad būtent Tavo mintys kuria Tavo išorinį pasaulį. Tad verta susimąstyti apie jų turinį.

Vidinės baimės atvers duris stagnacijai. Ši būsena Tau nieko gero neatneš, o tik duos stimulą dar didesnėms baimėms.  Tuomet nustosi kontroliuoti savo gyvenimą, norus, tikslus. Nebesuvoksi, ko, kada nori ir kaip nori. Lengvai pasiduosi išorinių veiksnių manipuliacijai. Jie, deja, dažniausiai yra neigiami.

Tačiau visuomet yra išeitis. Svarbiausia laiku sustabdyk destruktyvų monologą ir nustok gyventi kitų žmonių gyvenimus. Jei negali padėti spręsti žmonėms juos užklupusių neigiamų įvykių, tad ir nustoki galvoti apie tai. Nes kitaip tik gadinsiesi nuotaiką, kenksi savo sveikatai būnant baimėje ir įtampoje. Geriau padėkok gyvenimui ir padėk tiems, kuriems išties gali. Galbūt kolega nebespėja su darbais? Galbūt neskiri savo vaikui pakankamai nuoširdaus dėmesio ir meilės?

Atmink, kad baimė sukausto, trukdo tobulėti, keistis, siekti savo tikslų (o pirmiausia juos suvokti). Jei nuolat bijosi, jausi nuolatinę vidinę įtampą, kuri ilgainiui neigiamai veiks ne tik Tavo kūną, bet ir patį gyvenimą bei jo kokybę. Bijodama pati sau nusibrėši fiktyvias ir trukdančias būti laiminga ribas, ką galima daryti, o ko ne, kiek esi verta turėti gyvenime, kaip gali elgtis, kalbėti, su kuo bendrauti.

Pasitaiko, kad žmogus nori būti sėkmingas ir laimingas, bet tokių, į kuriuos lygiuojasi, bijo. Jis “bijo”, kad jį sėkmingi ir laimingi žmonės atstums ir nuvertins. Dar kart pasikartosiu, kad aplinkinių požiūris į Tave priklauso tik nuo Tavo pačios požiūrio į save. Tai yra auksinė taisyklė. SVARBU: jei turėsi aiškų tikslą ir svajones, jokia svetimų žmonių kritika ar nuomonė nesumenkins Tavo savivertės. Jei gyvensi svetimus gyvenimus, bus itin sunku jaustis verta meilės ir pagarbos – nes nesupranti kas Tu tokia pati esi. Šį pasirinkimą lydi nepilnavertiškumo jausmas ir stiprūs prisirišimai, kurie vargina mums artimus žmones, o ilgainiui juos ir atstumia. Ir tada užduosi sau  auksinį klausimą: “Bet kodėl? AŠ juk  viską dariau dėl JO, viską Jam atidaviau, o JIS…“  Atsakymas –  nuolatos bijojai būti savimi, leisti sau gyventi, pamiršai tikslus ir svajones. Tuštuma nieko nedomina, o ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

Ilgametė patirtis man leidžia teigti, kad įvairios vidinės baimės, trukdančios keistis, būti tokiu žmogumi, kokiu nori, atsiranda tada, kai pamirštame, kokie mūsų tikslai ir svajonės, kai nebesuprantame, kaip norime jaustis ir kaip gyventi. Norint to išvengti, būtina nuolatinė savikontrolė ir priminimai – O ko aš noriu? Kaip aš noriu?

Atsakymas į teksto pavadinimą. Baimė reikalinga, tam kad suprastum ką turi išmokti ar pakeisti savyje, kad jos neliktų ir galėtum siekti savo tikslų ir gyvenimo kokio nori ir manai esanti verta. O daugiau? Daugiau baimė nereikalinga niekam, nebent naudojama pirmykščiams instinktams – bėgti jei puola.

Užduotis:

Jauti, kad gyveni įtampoje ir neaiškiose baimėse nežinia dėl ko?

Sustok akimirkai ir pagalvok. Ar vis dar prisimeni, koks tavo tikslas, kaip nori gyventi ir jaustis? O galbūt niekad apie tai nesusimąstei ir leidi kitiems žmonėms valdyti tavo gyvenimus? Skirk laiko, suvok, ko bijai ir kokias gyvenimo sferas tai apima (asmenybė, šeima, karjera, sveikata ir t.t.)

Kitas žingsnis: išsiaiškink, kokie yra tavo tikslai šioms gyvenimo sritims? Ar tu juos turi? Ar žinai, kaip nori jaustis ir gyventi? Susirašyk ir nusistatyk tai, nes kai aiškiai suvoksi, ko nori ir į tai koncentruosiesi – nebeliks vietos baimėms, svetimų žmonių gyvenimų domėjimusi, apkalboms. Juk tai tik atima energiją ir sukelia disharmoniją.

Tikėk ir turėk tikslus, žinok, kokia esi ar kokia nori tapti. Į tai nukreipk visas mintis, jausmus ir veiksmus. Tavo mintys – didžiausias tavo turtas, tad naudok jas konstruktyviai.

“Nemesk kelio dėl takelio…”

P.s. tai tik trumpa įžvalga apie vidines baimes, trukdančias būti laimingomis.  Šią temą ateityje nagrinėsiu plačiau ir pateiksiu konkrečius veiksmus, kaip jas išvaryti iš savo gyvenimo. Tiesa, paskaityti neužteks, reikės skirti laiko pamąstymams bei šių klausimų atsakymams, nes viskas veikia tik praktiškai. Kodėl? Galbūt todėl, kad skaitydama apie baletą – balerina netapsi:) “

Jurgita Dainauskaitė – Šileikienė | patikeksavimi.lt | charizmatiskamoteris.lt

 

loading...