Apie laiką ir pinigus

Iliustracija: Jan Vašek / Pixabay

Vienas žmogus susikrovė gražų milijoninį turtą. Visą tą laiką jis daug ir sunkiai dirbo, tad pagalvojo, kad nusipelnė metelius pailsėti, paatostogauti gyvendamas prabangoje taip, kaip išties sau galėjo leisti. Nespėjo žmogus dar gerai apgalvoti kas ir kaip – pasirodė mirties angelas.

Būdamas geras derybininkas, jis ryžosi bet kokia kaina išsiderėti sau dar šiek tiek laiko:
– Duok man tris gyvenimo dienas, ir gali imti trečdalį mano turto.
Angelas nesutiko.

– Gerai, tada du… ne… trys milijonai! Duok man tik vieną dieną, kad galėčiau pasidžiaugti žemės grožiu ir aplankyti šeimą, kurios dėl nuolatinio darbo nebuvau jau seniai matęs. Bet angelas liko abejingas.

Tada žmogus ėmė maldauti suteikti jam bent keletą minučių parašyti atsisveikinimo laišką sūnui. Šis noras buvo patenkintas.

„Brangink savo laiką – rašė jis. – Už visus savo milijonus negalėjau nusipirkti nė valandos.”