Apie moterų išgyvenimus: ką daryti, kai džiaugsmas mus palieka nejučia?

Kartais gyvenimas lekia nesustodamas. Darbas veja darbą, o ir namie vis nesibaigiantys reikalai. Įsisiūbavusiame ritme ištirpsta dienos, mėnesiai ir metai… „Kaip jautiesi?“ – kažkas paklausia. „Ai, normaliai, – mykteli. – Kaip visada“. Net baisu ir pagalvoti, ką iš tiesų tai reiškia… Apie tai, kas vyksta į rutiną „įsisukusios“ moters gyvenime, pakalbinome pokyčių konferencijos „Išdrįsk pradėti“, kuri vyks jau kovo 30 d. Vilniuje, lektorius.

Kai prarandame santykį su savimi

Tarsi ir nieko blogo nevyksta. Gal tik nėra įkvėpimo, žingeidumo, motyvacijos, jėgų kažką naujo daryti. Apatija arba „nulis džiaugsmo“ – būsena, su kuria „sėkmingai“ sugyvenama per ilgus metus.

Šuo ir kariamas pripranta, byloja liaudies patarlė. Pagrindinis kančios šaltinis – prisitaikymas, priduria Rytų išmintis.

„Kai nebelieka jėgų, baterija, rodos, visada nusėdusi, arba kai viskas ima erzinti, net ir artimiausia aplinka, vadinasi, atėjo metas sustoti ir atsigręžti į save – tą žmogų, kurį labiausiai apleidote“, – teigia žinoma koučingo ir sąmoningo kvėpavimo specialistė, pokyčių konferencijos moterims „Išdrįsk pradėti“ pranešėja Agnė Zinkevičiūtė.

Jos pastebėjimu, į „nulis džiaugsmo“ būseną moterys pakliūva tuomet, kai neleidžia sau būti savimi: „Namai, vaikai, verslai, įvairios veiklos – jos taip išvargina save, kad praranda savąjį aš. Ima tenkinti visų kitų, bet ne savo norus, ir, žinoma, dėl to jaučia nuolatinį energijos bei polėkio trūkumą. O jei dar ir darbas neveža, kai jame savęs negali pilnai realizuoti, greitai iššvaistai energiją.“

Apatija gali atnešti net ir ligą

Intensyvioje gyvenimo tėkmėje save prarasti nesunku, net ir einant, rodos, sąmoningai pasirinktu keliu.
„Galbūt dar vakar, ar prieš mėnesį, o gal ir prieš dešimt metų mes norėjome vieno, o šiandien mums reikia visai ko kito. Natūralu, kad bėgant laikui keičiasi mūsų poreikiai. Tačiau jei ir toliau važiuojame iš inercijos, užtildydami tikruosius savo troškimus, tai – greitas kelias į apatiją ir ligą“, – pabrėžia žinoma lektorė.

Todėl, jos teigimu, labai svarbu nuolat laikyti ranką ant pulso, savęs klausiant, kas man patinka, kuo noriu būti, kokios yra kertinės mano vertybės. „Be šio supratimo tave gali mėtyti, kur nori. Gali ištekėti ne už to vyro, patekti ne į tą darbą, bendrauti ne su tais draugais… Kai žinai savo vertybes, lengva nustatyti ribas, sunkiau pamesti save“, – įsitikinusi A. Zinkevičiūtė.

Nors pokyčio kelias ir nebus lengvas, teks sau į daug ką atsakyti, keistis, ieškoti naujų sprendimų, visgi, juo eiti verta. „Atvirumas ir sąmoningumas atveria daug naujų galimybių veikti tai, ką nori iš tikrųjų“, – pabrėžia ji.

Keistis nebūna lengva

Tiesa, net ir norėdami keistis, gyventi kitaip, dažnai negalime pajudėti iš vietos, nes mus sukausto pokyčio baimė, atkreipia dėmesį emocijų paleidimo treneris Rytis Lukoševičius.

„Kartais dešimtmečius skundžiamės, deklaruojame garsiai, kad norime išeiti iš darbo, keisti profesiją, tačiau nieko naujo nesimokome. Mūsų vidus, realūs veiksmai sako visai ką kita“, – teigia jis.

Pasak emocijų paleidimo trenerio, baimė keistis kyla iš pačios pokyčio idėjos, kurią turime savo viduje: „Aš žinau, kas esu, ir kartu bijau prarasti senąjį-aš. Viena vertus, noriu pokyčio, kita vertus, jį sabotuoju ir stabdau, neleisdamas jam vykti.“

Todėl pirmiausia turime keisti paties pokyčio sampratą. „Turime suvokti, kas yra pokytis, ir sąmoningai sau priminti – aš tik augu ir plečiuosi. Tik tuomet dingsta baimė, vidinis pojūtis, kad kažką prarasiu. Atsiranda atsipalaidavimas, ir naujas dalykas tampa nebenaujas. Judame toliau“, – pastebi R. Lukoševičius.

Būtinas poilsis ir atsipalaidavimas

Koučingo specialistė Raminta Girdvainė, pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“ skaitysianti pranešimą perfekcionizmo tema, pastebi, jog apatijos būseną ypač lengva pasiekti perfekcionistams – keldami aukštus reikalavimus sau ir kitiems jie tiesiog save nualina.
„Užkopę į norėtus kalnus, gavę geriausius rezultatus, vardan kurių tiek stengėsi, perfekcionistainebegali jais pasidžiaugti, nes tiesiog „perdega““, – teigia ji.

Pasak koučingo specialistės, džiaugsmas kasdienybėje prarandamas ir tada, kad tobulumo siekiantys žmonės, pajutę, kad norimas aukščiausias laiptelis jiems neįkandamas, kartais pasirenka nieko nedaryti ir likti netenkinančioje situacijoje – jie mąsto kategorija „viskas arba nieko“.

„Man ir mano klientams labai padeda griežtas planavimas – jis padeda atrasti laiko poilsiui ir nepersistengti, ypač ten, kur to visai nereikia. Taip pat visada naudinga turėti sąrašą veiklų, kurios atpalaiduoja ir teikia malonumą – tai nuspalvina kasdienybę ir suteikia motyvacijos keistis,“ – sako R. Girdvainė.

Laiko planavimo ekspertė Milda Sabienė papildo, jog pailsėjusi moteris turi jėgų į savo gyvenimą pažvelgti pozityviai ir jį koreguoti norima linkme. „Geros atostogos ir kokybiškai skirtas laikas sau tai ne prabanga – tai būtinybė ir didžiausia dovana, kurią galit pasidovanoti sau. Juk ne veltui senoliai sakydavo – „Laiminga žmona, laiminga šeima,“ – teigia M. Sabienė.

Daugiau patarimų, kaip atrasti daugiau džiaugsmo kasdienybėje, išgirsite š. m. kovo 30 d. Vilniuje vyksiančioje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau“. Renginyje pranešimus taip pat skaitys ir praktines dirbtuves ves su pokyčių įgyvendinimo temomis dirbantys psichologai, koučingo specialistai, lektoriai. Bilietus ir renginio programą galite rasti interneto svetainėje isdriskpradeti.lt.

Laura Kešytė