Atostogos tik silpniems arba pailsėsime, kai numirsime0 (0)
Ryan Stone / Unsplash
Rugpjūtis – populiariausias vasaros atostogų mėnuo. Kita vertus, vis dar didelė dalis žmonių vengia atostogauti dėl įvairiausių priežasčių. Vieni „negali“ atostogauti arba atostogauja tik „dokumentuose“, nes be jų įmonė sugrius, nėra kas pavaduotų ir atliktų darbus. Kiti jaučia kaltę, kai atostogaujant kolegai tenka nudirbti jų darbus. Treti vengia atostogauti, siekdami uždirbti milijoną kitą. Vis dėlto, moksliniai tyrimai rodo, kad atostogos darbuotoją gali padaryti laimingesniu, sveikesniu ir produktyvesniu darbe.
Ne veltui LR Darbo Kodekse yra numatytos būtinųjų atostogų tvarkos. Atlikti tyrimai parodė, kad darbuotojai, kurie turėjo produktyvias dviejų savaičių atostogas (tai reiškia kokybiškai ilsėjosi) žymiai rečiau ėmė nedarbingumo pažymėjimą kelioms dienoms, nei darbuotojai kurie pastaruosius metus neturėjo kokybiško poilsio. Be to, šiomis dienomis visuomenėje daug kalbama ir matoma realių pavyzdžių, kai susiduriama su širdies problemomis dėl pervargimo ar ilgo laikotarpio be atostogų. Tad atostogos turi teigiamą ryšį su sveikatos atsistatymu.
Daugelis darbdavių nori pasamdyti žmones, kurie nestokotų kūrybiškumo. Ir ši savybė reikalinga ne tik kūrybinius darbus atliekančioms įmonėms. Dažnai spręsdamas kliento problemą ar ieškodamas alternatyvų darbuotojas turi į pagalbą pasitelkti kūrybiškumą. Keliavimas, knygų skaitymas, naujų dalykų atradimas praplečia žmogaus akiratį, suteikia naujų idėjų, įkvepia. Atkreipkite dėmesį, kad dažnai darbuotojai po atostogų grįžta su naujomis idėjomis ir didesniu entuziazmu jas įgyvendinti, tad poilsis iš tiesų didina kūrybiškumą.
Nuolat skambantis telefonas, chroniškas elektroninio pašto tikrinimas tikrai nepanašu į kokybiškas darbuotojo atostogas. Ir pirmiausia, tai turėtų įsisavinti įmonės, kurios (ne)tyčia sukuria tokią organizacinę kultūrą. Atostogaujant be stresą sukeliančių faktorių (darbo telefono skambėjimo garsas taip pat yra stresorius), kūnas turi galimybę atsigauti nuo darbe patirtos įtampos, protinio ar fizinio krūvio. Be to, atostogų metu yra papildomi mūsų emociniai resursai, tokie kaip kantrybė, empatiškumo jausmas, palaikymas, teigiama nuotaika. Dėl šios priežasties vadybininkų pardavimai gali išaugti net iki 20 % – darbuotojas atidžiau įsiklauso į kliento poreikius ir nuoširdžiai siekia atitikti jo lūkesčius.
Šiame straipsnyje vis miniu kokybišką poilsį per atostogas. Kas yra tas kokybiškumas ir kaip jį pasiekti? Pirmiausia, didelį indėlį darbuotojas turi įdėti dar darbo metu prieš išvykdamas atostogauti – informuoti klientus ar partnerius apie būsimas atostogas (su laiko terminais), kuo įmanoma daugiau informacijos palikti kolegoms apie galimas situacijas, perduoti darbus pagal darbovietėje numatytas tvarkas, tuomet išsiugdyti įprotį, jog darbo telefonas ir paštas negali būti tikrinamas per atostogas, nebent tai yra ekstra atvejis, išimtis. Iš kolegų ir vadovų pusės, reikėtų prisiminti, kad darbuotojo atostogos yra šventas reikalas ir trukdyti jas galima tik vėlgi labai svarbiu klausimu (kuris turi būti aptartas iš anksto).
Be to, yra kelios taisyklės, kurios padaro poilsį produktyvesnį:
Aplinkos pakeitimas. Ir nebūtinai tai turi būti kelionė į kitą pasaulio kraštą. Kai kada darbuotojai ima atostogas, tarkim, namo įsirengimui. Remontuoja namą nuo ryto iki vakaro ir grįžę teigia, jog… pailsėjo nuo „darbo“. Ir taip, gali būti, kad jie pailsi, jei dirba protinio susikaupimo reikalaujantį darbą.
Planas atostogoms. Tai gali būti jūsų veiklų planas, norimų perskaityti knygų sąrašas, susitikimų su draugais planavimas, o gal laiko sau skyrimas. Išsikėlus bent minimalius tikslus atostogoms, jos tikrai nepraeis veltui. O juk kartais būna, kad grįžtame po atostogų nepailsėję, kaltiname save, kad nieko gero nenuveikėme.
Tad suteikite sau progą produktyviai pailsėti, planuokite jas ir pasiruoškite iš anksto. Nelaukite tos akimirkos, kai jau esate būsite perdegęs, tuomet gali prireikti daugiau laiko atsistatymui.
Eglė Sudžienė | galimybes.lt
Verslo psichologė, UAB „Galimybių Arsenalas“