Atostogų psichologija – ką verta žinoti?

„Atostogos yra be galo rimtas reikalas“, – pradeda pokalbį psichologas Andrius Kaluginas. Pasak jo, suplanuoti atostogas taip, kad jos nekeltų streso, būtų malonios ir kupinos gražių įspūdžių, nėra taip paprasta. Tad „Laisvalaikis“ pasidomėjo, nuo ko priklauso atostogų efektyvumas, kodėl gali būti pavojinga atostogauti didelėje draugų kompanijoje ir kuo naudingos atostogos atskirai nuo sutuoktinio.

– Ar yra kokios nors rekomendacijos, kiek kartų per metus vertėtų atsotogauti?

– Vokietijos psichologai įrodė, kad sveikesnis poilsis yra atostogaujant du ar tris kartus per metus po 14-15 dienų, o ne vieną kartą 30 ar daugiau dienų. Visų pirma, patiriama mažiau adaptacinio streso, psichologiškai iki atostogų lieka mažiau laiko, be to, poilsis skirtingais metų laikais turi daug specifinių teigiamų pranašumų.

Tačiau jei žmogus dirba itin sunkų, atsakingą ar didesnį stresą keliantį darbą ir tuo pačiu metu turi kitų protinio ar fizinio aktyvumo reikalaujančių veiklų (pvz., intensyviai studijuoja, dirba per kelis darbus, dalyvauja visuomeninėje veikloje), sveikam poilsiui reikėtų skirti ne mažiau nei 3 savaites 2-3 kartus per metus.

– Kada ir kaip planuoti atostogas, kad jų laukimas būtų malonus ir nekeltų streso?

– Atostogų planavimas yra labai rimtas reikalas, ne ką mažiau rimtas nei pačios atostogos, tad be streso čia neapsieina dažnas. Psichologiškai teisinga atostogas planuoti likus bent mėnesiui, jeigu tai nėra tolima kelionė. Jeigu tai tolima kelionė ir viskas priklauso nuo to, ar gausite bilietus, gerą kainą, planuoti galima anksčiau, bet tik ne vėliau nei likus dviem mėnesiams. Paprastai galioja tokia taisyklė – kuo ilgiau trunka atostogų planavimas, tuo daugiau streso tai sukelia. Kitas reikalas, jeigu planuoti stipriai iš anksto turite dėl įtempto darbų grafiko ir kitaip neišeina. Tiesa, atostogų planavimas (t.y. griežtas logistinis planas – bilietai, kainos, pinigai, daiktai, apranga, viešbučiai, transportas, kam palikti gėles, katę, kas pavaduos darbe, tinkamai užbaigti visus svarbius darbus ir t.t.) yra ne tas pats, kas malonus domėjimasis, ką atostogų metu galima nuveikti, pamatyti ir pažinti. Domėtis atostogomis galima ištisus metus: rinktis maršrutus, svajoti, analizuoti kultūras, šalis ir panašiai. Šis užsiėmimas tikrai kelia džiaugsmą ir geras emocijas.

– Ar tiesa, kad kuo didesnė kompanija draugų atostogauja kartu, tuo sunkiau suderinti poreikis?

– Na, į atostogų planavimo reikalus reikėtų įtraukti ir punktą, kai visa ta draugų, ketinančių atostogauti kartu, kompanija susės ir suderins lūkesčius iki menkiausių smulkmenų, kad neliktų nepatenkintų, nuskriaustų ir nepailsėjusių. Tokių „prisėdimų“ reikėtų daryti bent porą: vienas – tik pradedant planuoti, kitas – likus vos kelioms dienos iki išvykos.

Galima išskirti du aiškius ir didžiausius keliautojų ir atostogautojų tipus: „atskridau ir galiu atsipalaiduoti“ arba „mes jau vietoje, einam pažiūrėti tos pilies, tilto, bokšto ir į kalnus“. Kitaip tariant, tai yra aktyvaus ir pasyvaus poilsio atostogų mėgėjai. Ir jei vienoje kompanijoje atsiranda žmonių, kurių dalis priklauso vienam tipui, o kiti – kitam, gali užsimegzti nemenkas konfliktas.

Jei vienas nori tik gulėti, atsipalaiduoti, niekur neskubėti, o kitam iš esmės tokia poilsio forma nėra priimtina, tikrai sunku suderinti poreikius. Be to, reikia turėti galvoje tai, kad nereikia kito žmogaus versti poilsiauti taip, kaip priimtina jums. Kuo didesnė kompanija, tuo daugiau norų, skirtingų poilsio formų, charakterių. Tiesa, galima ieškoti kompromisinio varianto.

Atostogos yra viena palankiausių galimybių, kai žmogus – psichologine prasme – gali daryti tai, ką nori, visomis prasmėmis ir be jokios prievartos ar spaudimo. Jeigu jūs nenorite lipti į kalnus, nedarykite to, bet kartu ir negadinkite dėl to nervų nei kitiems, nei sau. Kompanijoje derinant skirtingus norus (poilsio formas atostogų metu) nereikia laikytis plano: šiandien mes dėl jūsų einame į bokštą, pilį ir muziejų, o jūs rytoj dėl mūsų visą dieną gulėsite paplūdimyje. Tai nėra kompromisas, tai prievarta, kuri niekam neteikia malonumo, ir tokią dieną iš atostogų iš viso galima išbraukti kaip nekokybišką, nes ji kėlė stresą ir įtampą, – savotiškas atostogų brokas. Tikrasis kompromisas galėtų būti toks: viena kompanijos dalis tris dienas lanko visus įžymius objektus, jei tai kelionė, kita kompanijos dalis mėgaujasi saule ir jūra, o, tarkim, likusias dvi dienas susitinka kokioje tarpinėje stotelėje, kuri atitiktų visų norus ir pageidavimus. Psichologine prasme efektyviomis atostogas galima laikyti tada, kai nė vieną dieną neverčiame savęs ką nors daryti.

– Kiek mūsų poilsį ar reagavimą į netikėtumus atostogų metu lemia temperamentas?

– Pakankamai, kad skirtingų temperamentų žmonės susipyktų ar nesusikalbėtų. Netikėti, nelaukti, neplanuoti ir nemalonūs dalykai atostogų metu prilygsta stresams. Atsakas į bet kokį stresą irgi bus skirtingas pagal žmogaus temperamento tipą. Cholerikas į bet kokį stresą reaguoja labai emocingai, labai stipriai dramatizuoja įvykius, vargindamas ir save, ir kitus žmones. Cholerikas pastresuos, parėkaus ir gal net ką nors išspręs. Bet dažniausiai atostogų metu realiai problemas sprendžia ne cholerikai, o sangvinikai. Šio temperamento tipo žmonės yra subalansuoti – jie pyksta konstruktyviai ir galvoja, kaip išspręsti problemą, o ne ilgai isterikuoti. Flegmatikas į stresą reaguos labai ramiai, sakys: „Neskubėkim, palaukim dar, gal atplauks kitas keltas ar laivas.“ Tuo metu kompanijos cholerikas jį dar „nuramins“ sakydamas: „Eik tu, beproti, įstrigom čia visai savaitei, niekas mūsų neatvažiuos ir nieko nepamatysim.“ Flegmatikas tiesiog nemato reikalo dramatizuoti, prašys palaukti ir pastarieji du labai pyksis. O melancholikas imsis tradicinio savo plano – pateisinti, kodėl čia viskas nepasisekė (ekskursija, nesuderinti laikai ir t.t.). Jis nieko nespręs, nedramatizuos, nesėdės jau taip visai rankų sudėjęs, bet mėgins suprasti, kodėl čia tas skrydis ar plaukimas keltu atidėtas, ir paaiškins: „Na, gaila, vėluosim, bet keltai ir lėktuvai irgi genda. Ne mes pirmi, ne mes paskutiniai.“ Beje, patarimas – choleriko stresinėje situacijoje nereikia raminti, nes dėl to jis pradeda tik dar labiau nervintis ir išsikrauti ant kitų.

Aukšto sąmoningumo žmonės turėtų suprasti, ką reiškia skirtingi temperamentai, ir ramiau reaguoti, būti tolerantiški vieni kitiems. Reikia prisiminti ir tai, kad cholerikui geriausia atostogauti choleriškai – daug judant, viską apžiūrint, pamatant, dalyvaujant, o, tarkim, melancholikui – ramiai, niekur neskubant, ilsintis.

– Kokia jūsų nuomonė apie atostogas su tėvais? Ar psichologai tokias atostogas rekomenduoja?

– Be skirtingų temperamentų ar atostogautojų tipų, yra dar vienas veiksnys, kurio būtina paisyti, – tai amžiaus skirtumas. Geriausia atostogauti su bendraamžiais, o blogiausia yra atostogauti su artimiausia karta – su suaugusiais vaikais arba su tėvais. Geriausia atostogauti, kai amžius skiriasi bent per vieną kartą. Tai reiškia, kad anūkams su seneliais, arba atvirkščiai, atostogos būtų geresnės nei tėvams su suaugusiais vaikais. Jei yra nors menkiausi nesutarimai tarp vaikų ir tėvų, tai tikimybė, kad atostogų metu konfliktas paaštrės, yra smarkiai didesnė, nei kad konfliktas susilpnės. Važiuojant su artimiausia karta, visus nesklandumus ir konfliktus geriausia visiškai išspręsti iki atostogų. Seneliai į anūkus ir visas problemas paprastai žiūri ramiau, o ir anūkai paprastai džiaugiasi senelių draugija ir ramumu, nuolaidumu.

– Esate minėjęs, kad net ir sutuoktiniams kartais rekomenduojama atostogauti atskirai. Kodėl?

– Pagrindinė atostogų taisyklė, kaip jau minėjau, – jokios prievartos sau ir kitam. Tad jei šeimoje yra susikaupę kokių nors konfliktų ar nesutarimų, tai puiki galimybė abiem sutuoktiniams išvykti skirtingomis kryptimis atostogauti arba tai padaryti bent vienam iš jų. Žinoma, tokios atostogos turi neperžengti padorumo, ištikimybės, socialinių ribų ir toks planas įmanomas tik esant tikrai dideliam tarpusavio pasitikėjimui. Atostogos atskirai, ypač kartu gyvenant daugiau nei penkerius metus, puikiai veikia santykius. Tai leidžia pabūti su savo mintimis, atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama veikla. Vyrai galbūt su savo vyriška kompanija leidžiasi gaudyti kokių menkių ar renkasi ekstremalų (didelio fizinio krūvio) poilsį, o moterys su draugėmis keliauja į patyrimines jogos stovyklas ar aplanko kokias nors madų sostines. Tuomet abu grįžta pilni įspūdžių, atsigavę, pasiilgę. Kiekvienam reikia turėti truputį laiko sau, ir tam tikrais momentais pailsėti atskirai yra visiškai normalu ir sveika.

Tipinės atostogų leidimo klaidos pagal A.Kaluginą:

Kelionė į egzotiškas Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalis per kaitros piką.

Daugiau kaip 5 laiko juostų kirtimas. Kelių laiko juostų kirtimas yra pavojingesnis už klimato kaitą, pasistenkite neviršyti trijų laiko juostų, t.y. nevykite į vietovę, kurioje laikas skiriasi daugiau nei 3 valandomis nuo Lietuvos laiko.

• Poilsis kalnuose turint kraujospūdžio sutrikimų.
• Poilsis drėgno klimato krašte turint bronchinę astmą.
• „Savaitgalis Egipte“ – praleidote kito klimato šalyje mažiau nei 10-14 dienų.
• Esate pripratęs prie komforto, o pasirinkote laukinio poilsio formą.
• Vietos mityba ir gėrimai netinka jums fiziologiškai.
• Dalyvavimas pramogose, nebūdingose jūsų temperamentui ir gyvenimo būdui.
• Norėjote ramybės, o pataikėte į karnavalų, fiestų ar alaus festivalių laikotarpį.
• Neatsižvelgėte į URM perspėjimus dėl stichiškai ar politiškai pavojingų šalių.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Ringailė STULPINAITĖ | ve.lt