Dovanų psichologija: kokia tikroji Kalėdų prasmė?
Švenčių metas kasmet primena apie dovanojimo džiaugsmą – tačiau vis daugiau žmonių svarsto, ar ši tradicija dar turi tą pačią prasmę kaip anksčiau. Dabar, kai pasaulis kalba apie tvarumą, sąmoningumą ir santykių gylį, dovanos tampa ne tik vartojimo, bet ir emocinio ryšio simboliu.
Apie tai, kodėl dovanojimas išlieka vienu svarbiausių žmogaus laimės šaltinių, kaip keičiasi mūsų požiūris į dovanas ir ką iš tiesų reiškia „dovanoti iš širdies“, – pokalbis su psichologu Aurimu Gudu.
Kaip keičiasi kalėdinių dovanų tradicijos ir ką jos reiškia šiandien?
Nors ekonominė situacija keičia pirkimo įpročius, gyventojų apklausos rodo, kad tik maža dalis lietuvių neketina pirkti dovanų. Kiti planuoja išleisti tiek pat, kiek pernai, ar net daugiau.
Kalėdinio dovanojimo tradicija jau daugybę metų įsišaknijusi mūsų sąmonėje, ir be jos daugelis neįsivaizduoja švenčių. Vis dėlto kyla klausimas – ar dovanos vis dar būtinos?
„Vokelius su pinigais dėti po eglute nėra įprasta, bet man tokia dovana visai patiktų, – sako psichologas Aurimas Gudas. – Jei esi suaugęs ir per Kalėdas negausi dovanų, manau, kad pernelyg nenuliūsi. Ypač jei apie tai buvo iš anksto susitarta. Tačiau, jeigu tai nutiktų vaikams, jiems būtų graudu. Juk kiekvienas mažylis ar kiek paūgėjęs vaikas tikisi kažką gauti per Kalėdas. Gerai, jog yra pasaulio organizacijų, tokių kaip „Samariečio krepšys“, kurios rūpinasi, kad vaikai neliktų be dovanų. Vien Lietuvoje ši organizacija jau išdalino per 300 tūkstančių dovanėlių.“
Kodėl žmonėms vis dar svarbu dovanoti per Kalėdas?
Pasak psichologo, dovanojimas – tai ne tik socialinė pareiga, bet ir vidinis džiaugsmo šaltinis.
„Dovanojimo džiaugsmas yra vienas iš giliausių žmogaus džiaugsmų. Mokslinės studijos rodo, kad dovanojantys žmonės yra laimingesni už asmenis, nepasižyminčius šia savybe, nes tai, ką duodame ar darome dėl kitų nesitikėdami jokio atlygio, mus daro laimingus.“
Kai duodame, smegenys išskiria hormonus – endorfinus, kurie leidžia pajusti lengvą euforiją, ir oksitociną, kuris skatina socialiai pozityvų elgesį. Davimas gerina sveikatą, mažina stresą, kuria geresnius santykius ir skatina kitus elgtis panašiai.
Kuo psichologiškai svarbus dovanos pasirinkimo ir įteikimo procesas?
„Jeigu dovanos ieškoma tik iš pareigos, tai jos ieškojimas ir įteikimas gal ir nesuteiks daug malonumo, bet jeigu siekiama kitam suteikti džiaugsmo, tai ir dovanojantįjį aplankys malonūs jausmai. Palaimingiau duoti negu gauti. Duodami mes gauname.“
Jau ruošdami dovanėlę – ją pirkdami ar kurdami, gamindami savo rankomis, išgyvename teigiamas emocijas, galvojame apie tą žmogų, prisimename su juo susijusius smagius nutikimus ir pan. Tai svarbi dovanojimo reikšmė, ypač todėl, kad mūsų šalyje labiau įprasta puoselėti niūrius jausmus.
„Mes, lietuviai, kažkodėl labiau linkę raudoti ir dūsauti. Mieliau renkamės į laidotuves, prisipirkę gedulingų vainikų, nei perkame gėles gyviesiems…“ – rašo psichologė Lina Vėželienė knygoje „Žuvis medyje“.
„Manau, kad visa tai daroma iš tradicijos, o tradicijas sunku panaikinti. Ėjimas į laidotuves dažniausiai būna nemalonus procesas, ir gali atrodyti, kad į jas atėjęs be vainiko ar gėlės jausiesi taip pat kaip į gimtadienį atėjęs be dovanos. Bet ar velioniui reikia gėlių? Žinoma, kad ne. Man atrodo, kad gėlėmis stengiamasi maskuoti mirties bjaurumą. O kad mūsų laiptinės ir kiemai būtų taip sutvarkyti, kaip dažnai būna išpuoselėtos kapinės. Vertėtų suvokti, kad gerumą žmonėms reikia rodyti, kol jie gyvi, nes paskui bus per vėlu“, – dalijasi pamąstymais A. Gudas.
Geriau mažiau, bet nuoširdžiai
Sveikindami Kalėdų proga, linkime laimės, džiaugsmo, sveikatos, pinigų, ir patys sulaukiame tokių palinkėjimų. Tik ar susimąstome, kur slypi ta tikroji laimė ir džiaugsmas?
Ne viskas matuojama pinigais. Kartais šiltai ir nuoširdžiai ištartas žodis, kuris nieko nekainuoja, gali būti vertingesnis už brangų daiktą. Juk ar nenuostabu prieš Kalėdas gauti žinutę telefonu ar išvysti sveikinimo žodžius socialiniuose tinkluose?
„Pažįstu žmonių, kuriuos pykdo vieno žodžio sveikinimai. Jie sako: ‘Tik tiek sugebėjai parašyti. Tik tiek aš tau reiškiu?’ Aš manau, kad paprastutis ‘Sveikinu’ yra geriau nei nieko. Visgi žmogus prisiminė, ir tai svarbu. Ne visi mes poetai, kad kurtume eiles ar rašytume ilgus sveikinimo tekstus. Geriau mažiau, bet nuoširdžiai. Kalėdinis laikotarpis yra gera proga ugdyti dėkingumą, džiaugtis ir trumpais sveikinimais, nes dėkingumas – greičiausias kelias į laimę“, – sako psichologas A. Gudas.
Ar dovana gali parodyti santykių kokybę?
Sakoma, kad dovana – tai lyg lakmuso popierėlis, rodantis ją įteikiančio žmogaus požiūrį į artimuosius, draugus, kolegas. Ar verta nusiminti, jei dovana nepatiko, manyti, kad jos įteikėjui mažai rūpite?
Pasak psichologo A. Gudo, apie žmogų daugiau pasako jo veiksmai ir žodžiai, ne vien jo dovanojamos dovanos. „Juolab kad parinkti tinkamą dovaną tikrai sunku. Reikia visus metus įdėmiai stebėti ir klausyti, ko žmogus norėtų, kas jį pradžiugintų. Gaudamas dovaną, žmogus nori jausti, kad ji buvo skirta būtent jam, kad jis tikrai rūpi. O tai parodo ne tik kruopščiai atrinkta, bet ir gražiai supakuota dovana, tarkim, įvyniota į mėgstamiausią dovanos gavėjo spalvos popierių“, – kalba pašnekovas ir priduria, kad naudinga prie dovanojamo daikto pridėti pirkimo čekį, kad nepatikusią dovaną būtų galima grąžinti.
Dovanos kaip gerumo akcijos ir pagalba kitiems
Didžiosios žiemos šventės asocijuojasi su altruizmu – rengiamos įvairios gerumo akcijos, skamba raginimai pagalvoti apie vargstančius, kenčiančius, likimo nuskriaustus žmones ir padovanoti jiems kruopelę džiaugsmo, šilumos.
„Šie geri darbai paramos gavėjams primena, kad Žemė nėra jau tokia bloga vieta. Manau, kad raginimų daryti gera turėtų būti ne vien tik artėjant Kalėdoms. Žmonės vargsta ne vien tik gruodžio mėnesiais“, – sako A. Gudas.
Ar dovanos visada turi būti materialios?
Dovana dažniausiai siejama su materialumu, tačiau ji gali būti ne tik į blizgų popierių suvyniotas daiktas, bet ir apkabinimas, išreiškiant supratimą ir atjautą, padrąsinimas, šypsena, dėkingumas, palinkėjimas ar geras žodis.
„Skirtingiems žmonėms – skirtingos ir dovanos. Nėra tokių dovanų, kurios tiktų visiems. Sokratas, praėjęs pro turgų, pasakė: ‘Kiek dalykų, kurių man nereikia.’ Jis būtų neapsidžiaugęs, jeigu jam kas nors padovanotų kažką materialaus. Tokių sokratų esama ir šiandien“, – įsitikinęs psichologas A. Gudas.
Kaip išrinkti tinkamą dovaną: meilės kalbos
Jo žodžiais, tinkamą dovaną lengviausia išrinkti, kai žinai kito žmogaus meilės kalbą. „Jeigu meilės kalba yra laikas kartu, jam patiks, jeigu laiką skirsite tik jam. Tai gali būti romantiška vakarienė, pasivaikščiojimas parke ar nuoširdus pokalbis prie arbatos puodelio. Prisilietimus mėgstantiems žmonėms patiks apsikabinimai, paplekšnojimai per petį, masažai. Dovanų meilės kalbą suprantantiems žmonėms patiks, jei padovanosite materialią dovaną. Tai nebūtinai turi būti naujausias išmanusis telefonas, tiks ir jūsų pagamintas rankdarbis. Žmonės, kuriems patinka jūsų pagalba, džiaugsis, jei padėsite atlikti namų ruošos, pasirengimo šventėms darbus, atnešite pusryčius į lovą. O negalintiems gyventi be palaikymo žodžių turėtų patikti atvirukai, slapti rašteliai su padrąsinančiais žodžiais, komplimentai, šilti žodžiai, poezija“, – kalba pašnekovas.
Kaip suderinti kalėdines dovanas su tvarumu?
Pastaruoju metu daug kalbama apie ekologiją, gamtos išsaugojimą, o dovanų pirkimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti priešingas sąmoningam vartojimui.
„Jei esate vietoje, kur naudojami vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai, prieš jų atsiplėšdami, maždaug 12 kartų šlapias rankas nukratykite į kriauklę. Tada joms nusisausinti užteks vieno popierinio rankšluosčio lapo. Šis paprastas pratimas per ilgą laiką padės jums sutaupyti daug popieriaus ir prieš Kalėdas galėsite naudoti pakavimo popierių be sąžinės graužimo. O įvairios juostelės ir kaspinėliai nėra jau tokie populiarūs, kad keltų grėsmę aplinkai. Man labiau nerimą kelia pasaulio Kalėdų senelio – Kinijos gaminamas nekokybiškas šlamštas, kuris greitai keliauja į šiukšlių dėžę. Jie nenustos tai gaminti, jeigu mes ir toliau pirksime. Todėl prieš ką nors perkant reikėtų pagalvoti, ar to tikrai reikia“, – sako psichologas A. Gudas.
Išties gana dažnai mes patys negalime logiškai paaiškinti, kodėl prisipirkome visai neplanuotų daiktų, nes sprendimas pirkti gimsta spontaniškai mūsų pasąmonėje.
„Užsinorėjus kokio nors daikto būtų pravartu mėnesį palaukti, kad įsitikintume, ar tikrai to mums reikia, ir išvengtume spontaniško pirkimo. Tokiu būdu ugdysime valią, kantrybę ir suteiksime sau daugiau džiugaus laukimo“, – sako psichologas.
Kalbino Dalia Aleknienė. Straipsnis publikuotas žurnale „Savaitė“, portale psichika.eu skelbiama redaguota versija. aurimas dirba kaip psichologas Kaune.