Galiu prarasti šeimą, kaip suvaldyti pyktį?

0 (0)

Klausimas: Turiu problemą… Užeina karščio bangos ir kartu tada ateina pykčio priepuoliai, tada savęs nebevaldau, pykstu, šaukiu, rėkiu, daužau daiktus… Nebemoku savo vaiko priimti, vis ant jo šaukiu, kažko įsakmiai reikalauju… Kaip suvaldyti savo pykčius, nes tuoj galiu prarasti šeimą?

Aurelija (vardas pakeistas)

Komentaras: Labas Aurelija, dėkoju Tau už drąsą ir pasitikėjimą. Savo praktikoje pastebiu, kad problemą, kurią pasidalinai, turi ne maža dalis žmonių Vis dažniau ir dažiau žmones nurodo, kad jiems sunku susivaldyti ir tinkamai reikšti savo emocijas, todėl labai džiaugiuosi, kad parašei.

Iš Tavo laiško jaučiu, kad išgyveni kaltę dėl savo pykčio priepuolių, nemokėjimo priimti savo vaiko, baimę ir nerimą, kad nesusivaldymas gali privesti iki šeimos praradimo. Suprantu, kad visi šie jausmai veda į pasimetimą bei tuo pačiu apsunkina ir gebėjimą susivaldyti. Tai, ką aprašai savo trumpame laiške, rodo, kad šiai dienai išgyveni sunkią situaciją ir esi pasiruošusi imtis veiksmų savo problemai spręsti. Kad suprastum daugiau, kas vyksta su Tavimi, savo atsakyme pasistengsiu apie pyktį aptarti plačiau.

Pyktis yra viena iš bazinių mūsų emocijų (šalia baimės, liūdesio, džiaugsmo), kuri aplanko kiekvieną žmogų. Kiekvienas iš mūsų kažkokioje situacijoje tai jaučiame, tačiau visi skirtingai jį išreiškiame. Vieni šią emociją laiko viduje, slopina, kiti “ištransliuoja”. Koks yra geriausias pykčio išreiškimo būdas, atsakyti nėra lengva, nes tai priklauso nuo situacijos, vienais atvejais geriau pyktį pasilaikyti viduje, kitais geriau jį išleisti. Tačiau emocijas tik talpinti savyje yra kenksminga, nes „taurei prisipildžius“ jos išsiveržia ir paprastai tai būna tikrai ne gražiausiu būdu. Todėl aš esu tos nuomonės, kad pyktį reikia išleisti iš savęs, tačiau reikia mokytis tai padaryti socialiai priimtinu būdu.

Bet kokiu atveju, jei pyktis yra dažnas ir stiprus mūsų svečias tai turi neigiamą poveikį tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai, gali kamuoti galvos skausmai, skrandžio opos, širdies ligos ir pan.

Iš Tavo laiško akivaizdu, kad šiai dienai tavo pykčio išraiška apsunkina tiek Tavo, tiek Tavo šeimos kasdienį funkcionavimą. Kaip rašai, užvaldžius pykčiui imi daužyti daiktus, šaukti, rėkti, kas rodo, kad toks elgesys nėra adaptyvus ir tinkamas. Kaip ir minėjau ankščiau, kiekvienas iš mūsų išgyvename pykčio emociją, taip pat kiekvienas žmogus turi savus emocijų valdymo būdus. Rekomenduoju rasti tuos metodus, kurie būtų tinkami Tau ir taip išmokti savo emocijas reikšti socialiai priimtinu elgesiu.

Svarbu suprasti, kad pyktis, kaip emocija, yra automatinė organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos dirgiklius ar stimulus, kuomet organizmas pasiruošia gynybai. Kaip ir mini savo laiške, užeina karščio bangos, tikriausiai jauti ir kitus fizinius simptomus, tokius kaip padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas. Taip mūsų organizmas natūraliai fiziškai pasiruošia kovai, o tokia būsena trukdo adekvačiai įvertinti situaciją.

Labai svarbios ir pykčio priežastys. Tai gali būti konfliktai, kylanti grėsmė mūsų savivertei, mūsų poreikių nepatenkinimas, nuomonės neišgirdimas ir nepriėmimas, reakcija į kritiką, įžeidimą ir pan.

Paprastai pyktis kyla, kai jaučiamės silpni ir pažeidžiami, jaučiame bejėgiškumą. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų yra suprasti dėl kokių priežasčių kyla Tavo pyktis? Svarbu stebėti save, kokiose situacijose jis išsiprovokuoja, kas konkrečiai jį sukelia, kam jis skirtas, kuom jis naudingas, ko pasieki demonstruodama savo pyktį, kaip reaguoja Tavo kūnas į tas situacijas?

Atpažinus tas situacijas ir savo reakcijas, galima joms pasiruošti iš anksto arba jų vengti. Galima kalbantis su žmogumi į jo žodžius ar elgesį reaguoti prieš tai keletą kartų giliai įkvepiant ar suskaičiuojant mintyse iki 10, tai padeda nusiraminti, apmąstyti savo žodžius. Jei įmanoma, susierzinus naudinga trumpam atsitraukti iš situacijos, nuo žmonių, nueiti atsigerti vandens, nusiraminti ir tęsti pokalbį grįžus, nusiraminus.

Taip pat esant konfliktinėms situacijoms naudinga naudoti „Aš kalbą“, kurioje Tu pabrėži, kaip jautiesi dėl kito žmogaus elgesio, pvz. „Aš jaučiuosi nevertinama, kai….“. Svarbu paaiškinti vyrui ar vaikui (jei jis pakankamo amžiaus suprasti) ramiu, pozityviu balsu, kaip jautiesi, kas su Tavimi vyksta. Kuomet mes sakome „Tu padarei….“, „Tu sunervinai…“, tai skamba kaltinančiai ir smerkiančiai. Dažnai mūsų emocinės reakcijos ir kaip mes reaguojame iššaukia ir kitų žmonių panašias emocines reakcijas. Vadinasi Tu ir Tavo šeimos nariai vieni iš kitų mokotės, kaip reaguoti sudėtingose situacijose, kaip spręsti konfliktus.

Dar vienas svarbus dalykas, kad pyktis, kaip emocija, pats savaime neatsiranda. Bet kokią mūsų reakciją sukelia mūsų mintys apie tam tikrą situaciją, jos interpretavimas. Siūlau Tau pagalvoti ir būtinai užsirašyti, kokios mintys kyla, kuomet jauti pyktį. Užsirašius mintis, siūlau įvertinti jų realumą. Užsirašyk, kokie faktai patvirtina minties tikrumą ir kokie faktai paneigia. Tai padės adekvačiau įvertinti situaciją, ją apmąstyti, patikrinti, ar tikrai tai, ką galvoji yra tiesa, faktas. Adekvatus situacijos įvertinimas pagerina emocijų valdymą. Kadangi pykčio emocija paprastai Tau būna labai stipri, situacija gali atrodyti pati blogiausia, juodžiausia, nes tokioje būsenoje matome, kaip per juodus akinius. Todėl labai svarbu trumpam sustoti, nusiraminti ir situaciją įvertinti iš naujo.

Paminėjau keletą emocijų valdymo būdų, tačiau Tavo emocinėms reakcijoms labai svarbi bendra savijauta. Svarbu rūpintis emocine būsena kasdien, daryti tas veiklas, kurios padeda išlikti ramiam susidūrus su sunkesniais išgyvenimais. Rekomenduoju Tau kasdien atlikti kvėpavimo, relaksacijos pratimus (apie tai gali nemažai paskaityti internetiniuose puslapiuose). Taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, kasdien būk fiziškai aktyvi bent 30 min., rūpinkis sveiku maitinimusi, miego rėžimu. Bendrauk daugiau su tais žmonėmis, kurie sukelia teigiamas emocijas. Kol išmoksi valdyti savo pyktį, siūlau pasidaryti priminimo kortelę. Tai popieriaus lapelis ant kurio turi užsirašyti, kaip turi elgtis situacijose, kuriose sunku susivaldyti. Tai lyg priminimas, kokius žingsnius turi atlikti norint konstruktyviai išreikšti pyktį. Kaip ir minėjau, esant susierzinus sunku blaiviai mąstyti, todėl pradžioje be pagalbos gali būti sunku prisiminti, kaip elgtis.

Aptariau keletą dalykų susijusių tiek su Tavo konkrečiu pykčiu, tiek apie pykčio emociją bendrai. Tačiau tikėtina, kad po pykčio priepuoliais slepiasi tam tikri neišspręsti dalykai, todėl rekomenduoju pasikonsultuoti ir su specialistais iš savo miesto, rajono psichikos sveikatos centro. Dažnai po pykčiu slepiasi kiti jausmai, tokie kaip bejėgiškumas, skausmas bei galimos kitos labai rimtos ligos.

Linkiu Tau Didžiausios Sėkmės,
Psichologė Rosita Katauskienė | rositakatauskiene@gmail.com