Įpročiai pakito: mokytojai nori išlaikyti nuotolinio mokymo galimybę

Nuotolinis mokymas tapo ir dideliu išbandymu visai švietimo sistemai, ir tuo pačiu progresą skatinančiu veiksniu. Mokytojai perprato technologijas bei naująją mokymo formą, todėl dauguma švietimo atstovų ją dalinai norėtų išlaikyti ir ateityje. Taip teigia net 67 proc. mokytojų, rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikta mokytojų apklausa. Nuotolinis mokymas padėjo identifikuoti ir iki šiol mokymosi procesui trukdžiusius, o nuotolinio mokymo metu ypač išryškėjusius techninius veiksnius: prastas interneto ryšys trukdė kas antram mokytojui, kas penktas mokytojas susidūrė su situacija, kuomet mokinys neturėjo interneto, kas trečias – kuomet moksleivis nebuvo aprūpintas kompiuteriu. Kartu su prastu techniniu pasiruošimu mokytojai kaip didžiausią iššūkį mokymuisi ir ruošimuisi egzaminams nuotoliniu būdu įvardijo žemą mokinių motyvaciją.

Mokytojai nori, kad nuotolinio mokymo galimybė išliktų

Apklausos metu beveik 600 Lietuvos mokytojų buvo paprašyti įvertinti savo pasirengimą mokyti nuotoliniu būdu pandemijos pradžioje ir jai įpusėjus. Rezultatai rodo, kad karantino pradžioje dauguma mokytojų savo pasiruošimą nuotoliniam mokymui įvertino penketu. Šiandien, virtualiu būdu pamokoms vykstant jau daugiau nei metus, beveik kas antras mokytojas rašo sau devynetą.

Šiandien savimi ir savo įgūdžiais labiau pasitikintys mokytojai pozityviau vertina ir patį nuotolinį mokymą – net 67 proc. mokytojų norėtų, kad nuotolinis mokymas ateityje išliktų bent iš dalies. Tokias tendencijas galėjo lemti per karantiną pasikeitęs mokytojų požiūris į naujoves. Jeigu tik įvedus nuotolinį mokymą mokytojai išreiškė susirūpinimą, kad jiems trūksta skaitmeninių įgūdžių, karantinui įpusėjus mokytojai teigė juos šiuo sunkiu metu sustiprinę labiausiai.

Kaip sako dr. Dalius Misiūnas, ISM universiteto rektorius, pandemija parodė gebėjimo greitai reaguoti į pokyčius svarbą. Švietimo sektorius – puikus pavyzdys, kuomet per vieną akimirką visa mokymosi aplinka turėjo būti perkelta į virtualią erdvę. Šis pokytis daugelį bendruomenės narių privertė ne vieną dalyką daryti pirmą kartą.

„Nebuvo jokių gairių, kaip elgtis, todėl reikėjo labai greitai mokytis, nebijoti bandyti, tuo pačiu metu kurti ir diegti naujas praktikas. Dabar matome itin patobulėjusius ir savo jėgomis labiau pasitikinčius mokytojus, kurie, kaip rodo ISM tyrimas, šiandien jaučiasi labiau įvaldę technologijas ir atradę jų privalumus. Tačiau šis pasaulinis sukrėtimas tik vienas iš daugelio ateityje dar laukiančių pokyčių. Todėl svarbiausia šiandienos kompetencija tampa gebėjimas mokytis. ISM vykdome studijų programą „Švietimo lyderystė“, kurioje stiprinamos švietimo sektoriaus atstovų vadybos ir lyderystės kompetencijos, suteikiamos naujausios žinios ir praktikos“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM universiteto rektorius.

Nuotolinis darbas be kompiuterių ir interneto

Nors šiandien švietimo atstovai atrado technologijų naudą ir vertę, tačiau karantinas bei nuotolinis darbas išryškino ir progresą bei naujoves diegti stabdančius veiksnius. ISM tyrimo metu paaiškėjo, kad tinkamai įgyvendinti nuotolinį mokymą trukdė techniniai niuansai. 47 proc. mokytojų darbo sąlygas apsunkino prastas interneto ryšys, 38 proc. nebuvo tinkamai susipažinę su nuotolinio darbo programomis, 37 proc. mokytojų teigė, kad nuotolinį mokymą įgyvendinti buvo sudėtinga, nes ne visi mokiniai namuose turėjo kompiuterius, 21 proc. mokytojų teigia, kad mokiniai neturėjo interneto.

Respondentai teigia pajutę ir nemažai neigiamų nuotolinio darbo sukeltų padarinių psichologinei savijautai. 76 proc. apklaustųjų teigė, kad dirbant nuotoliniu būdu nebeliko ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, 50 proc. pajuto susilpnėjusį ryšį tarp mokinio ir mokytojo, 46 proc. teigia, kad susilpnėjo mokinių žinios, kas trečias mokytojas pradėjo jausti nuolatinę įtampą ir sumažėjusį pasitenkinimą darbu.

Mokiniai neturi motyvacijos

Be technologinių ir psichologinių, nuotolinį darbą apsunkino ir vadybiniai iššūkiai. ISM apklausa parodė, kad pusei mokytojų sunkiai sekėsi išlaikyti mokinių dėmesį bei paskatinti mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje. 39 proc. mokytojų teigė, kad jiems sunkiai sekėsi mokinius paskatinti įsijungti vaizdo kameras, o tokia situacija net 35 proc. mokytojų apsunkino pamokos vedimą nuotoliniu būdu.

Silpna mokinių motyvacija yra viena iš pagrindinių kliūčių siekiant gerai abiturientus paruošti baigiamiesiems brandos egzaminams nuotoliniu būdu, sako beveik kas trečias apklausoje dalyvavęs mokytojas. Kitos gerai moksleivius egzaminams nuotoliniu būdu iškylančios kliūtys – mokinių pasyvumas, mokiniai negauna individualaus dėmesio, jaučia nuolatinę įtampą, praleidžia pamokas ir negeba susikaupti.

Artėjantys brandos egzaminai ir pasiruošimas jiems netradiciniu būdu kelia baimių ir patiems mokytojams. Dauguma mokytojų bijo, kad mokiniai prastai išlaikys egzaminus, mokiniai perdegs, nespės įsisavinti medžiagos ar nuotoliniu būdu sukčiaus.

„Pačioje karantino pradžioje mokytojai nežinojo ko tikėtis ir šią nežinomybę pasitiko su minimaliu pasiruošimu arba visai be jo. Kiekvienas mokytojas savyje turėjo atrasti jėgų motyvuoti ne tik save, tačiau šį sunkų laikotarpį padėti išgyventi ir mokiniams. Be viso to, nauja aplinka, kuomet pašnekesys ir keitimasis informacija vyko už kompiuterio ekranų, pareikalavo ne tik ekspertiškumo, savimotyvacijos, empatijos, tačiau ir gerų vadybos bei lyderystės žinių. Visas šias kompetencijas švietimo atstovams padedame ugdyti ISM „Švietimo lyderystės“ studijose. Čia susitinka švietimo profesionalai, kurie yra pasiryžę tobulinti savo vadybos ir lyderystės žinias, savo patirtimi keistis su dėstytojais ir švietimo profesionalais“, – sako Margarita Pilkienė, ISM universiteto „Švietimo lyderystės“ programos vadovė.

Apklausa atlikta 2021 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Joje dalyvavo 577 respondentai.