Mintys po 60-ies
Aš paklausiau draugo, kuris jau iškeitė savo 60 ir juda link 70-ies metų, kokius pokyčius jis savyje pastebėjo ir pajautė?
Jis atsiuntė man tokį atsakymą:
1. Mylėjau savo tėvus, brolius ir seseris, žmoną, vaikus ir draugus, o dabar aš pradėjau mylėti save.
2. Supratau, jog nesu Atlantas. Pasaulis nesilaiko ant mano pečių.
3. Nustojau derėtis turguje. Keli eurai man nieko nereiškia, bet gali kažkam padėti apmokėti vaikų mokslus.
4. Palieku padavėjai didesnius arbatpinigius. Šie pinigai gali sukelti šypseną jos veide. Tam, kad užsidirbtų pragyvenimui, ji dirba gerokai sunkiau nei aš.
5. Nustojau seniems žmonėms sakyti, kad jie daug kartų pasakoja tas pačias istorijas. Tegu taip ir būna, jei tos istorijos jiems padeda keliauti atminties labirintais ir vėl išgyventi savo geriausius gyvenimo momentus.
6. Išmokau nebetaisyti žmonių, net jei žinau, kad jie klysta. Tai ne mano darbas – padaryti visus idealiais. Ramybė vertesnė už tobulybę.
7. Lengvai ir dosniai dalinu komplimentus. Jie pakelia nuotaiką komplimentų gavėjui ir man pačiam. Ir leisiu sau dar mažutį patarimą: visada priimkite komplimentus, tiesiog pasakykite „ačiū“.
8. Aš palieku tuos žmones, kurie manęs nevertina. Gal jie ir nežino, ko aš vertas, bet aš juk žinau.
9. Kai kažkas žaidžia nešvariai, kad aplenktų mane žiurkių lenktynėse, aš išlieku ramus.Aš ne žiurkė ir su niekuo nelenktyniauju.
10. Mokausi nesidrovėti savo emocijų. Jų dėka aš esu žmogus.
11. Supratau, jog geriau paaukoti savo ego, nei prarasti santykius. Egocentrizmas laikys mane dramblio kaulo bokšte, o santykių dėka aš niekada nesijausiu vienišas.
12. Aš išmokau gyventi kiekvieną dieną taip, lyg ji galėtų būti paskutinė. Juk tai išties tai gali būti tiesa.
13. Aš užsiimu tuo, kas daro mane laimingu. Esu atsakingas už savo laimę, ir esu skolingas sau šiuo klausimu. Laimė – tai pasirinkimas. Jūs galite pasijusti laimingais bet kuriuo metu.
Ką gi, viskas teisingai. Galiu pridėti tik tiek, kad dar tikrai ne vakaras. Gyvenimas vis dar nuostabus. Visiems gerumo ir sveikatos!