Kokio vyro tu nori?

– Kokio vyro tu nori? – paklausė Dievas moters.
– Noriu ryžtingo, kaip jūrų tolimo plaukiojimo kapitonas. Plačia krūtine. Su barzda ir pypke tvirtuose dantyse. Tokio, kuriuo galima pasitikėti. Jis stovės denyje, ant stiprių savo kojų, atstatęs audrų nugairintą veidą vandenyno bangoms.
– Gerai, – pasakė Dievas.
– Bet be viso to jis turi būti protingas ir įdomus pašnekovas, su kuriuo galėčiau kalbėtis filosofinėmis temomis.
– Moterie, – atsakė Dievas, – taip nebūna. Arba jis ryžtingas, kas numano tam tikrą siaurakaktiškumą, arba protingas, kas reiškia, kad įtarus ir abejojantis. Na kur tu matei ryžtingą išminčių? Beatodairiška drąsa – pasipūtusių kvailių bruožas, kurie net neabejoja savo išskirtinumu.
– Gerai, tada aš noriu gero meilužio, kuris išdarinėtų lovoje stebuklus.
– Užsirašiau, – atsakė Dievas.
– Bet aš dar ir norėčiau, kad jis būtų ir į mane taip įsisvaigęs, kaip vargšas Pjero, kad man nereikėtų dėl jo sukti sau galvos.
– Moterie, na taip gi nebūna. Arba jam į tave nusispjaut, ir tas vyras gali būti lengvai neištikimas, nė nesusimąstydamas, kurio jausmai tau, tik miklus žaidimas, kurį įvaldo bet koks plevėsa, arba jis išties įsimylėjęs tave iki ausų, bet tokia meilė liguista ir kankinanti jam pačiam, kelianti pavydo ir nerimo priepuolius, gilias dvasios kančias.
– Hmm. Tada nereikia. Geriau padaryk taip, kad jis būtų beprotiškai turtingas ir be galo dosnus. Juk vyro dosnumas, tai bene pagrindinė savybė, kuri traukia moteris.
Dievas pasikasė pliktelėjusį pakaušį ir sako:
–Paklausyk, moterie. Na ką tu kalbi? Kaip gali būti žmogus dosnus ir tuo pat metu turtingas? Juk dosnumas numato norą dalintis savo geru su aplinkiniais. Dosnus niekada nesugebės nieko susitaupyti, o jei turtai jam atiteko kažkaip atsitiktinai – jis greitai viską išleis.
Tavo norai prieštaringi, nesuderinami. Tu nori tokių dalykų, kokie neegzistuoja gamtoje.

Dievas užvertė knygą ir baigė pokalbį.

Šaltinis: interneto folkloras