Neigiami įsitikinimai – laimės ir sėkmės priešai
Eneko Uruñuela / Unsplash
Neigiami įsitikinimai trukdo mums augti. Kiekvienas iš mūsų turime tiek teigiamų įsitikinimų („dažniausiai mane lydi sėkmė“, „kitais žmonėmis galima pasitikėti“), tiek neigiamų: „aš niekam tikęs“, „aš tikras nevykėlis“, „manęs niekas nemyli“ ir pan. Iš kur kyla neigiami įsitikinimai ir kaip mus paveikia, jei užsitęsia ilgą laiką? Kaip jų atsikratyti? Kalbamės su psichologu Aurimu Gudu.
Įsitikinimai – tai giliai įsišaknijusios žmonių nuostatos apie save, kitus ir pasaulį, – teigia amerikiečių psichiatras, kognityvinės elgesio terapijos tėvas, profesorius Aronas Bekas. Dirbdamas su depresijos apimtais pacientais, psichiatras pastebėjo, kad jų mąstymas neatitinka tikrovės: žmonės linkę perdėtai niūriai matyti save, kitus, dabartį ir ateitį. Iš tiesų turbūt kone kiekvienas esame susidūrę su žmonėmis, kurie nepagrįstai blogai vertina tiek save, tiek kitus ir į gyvenimą žvelgia pro juodus akinius. Jie niekada nesiryžta ne tik drąsiems rimtiems pokyčiams, bet ir įdomiems, pašėlusiems dalykams, pavyzdžiui, važinėti riedučiais ar žiemą išsimaudyti jūroje.
Kodėl turime neigiamų įsitikinimų?
„Mūsų smegenys sukuria apie 50 tūkstančių minčių per dieną. Mūsų mintys tampa įsitikinimais, kurie savo ruožtu virsta mąstymu. Jis skatina mūsų veiksmus, kurie sukuria mūsų tikrovę. Mūsų įsitikinimus formuoja gyvenimo įvykiai. Neigiami įsitikinimai formuojasi lengviau nei teigiami, nes esame linkę stipriau reaguoti į nelaimes nei į laimes. Nutikusi maža avarija su dviračiu mums įsimins ilgiau nei kieno nors pagyrimas“, – sako psichologas A. Gudas.
Pašnekovo teigimu, vaikystės patirtys kur kas labiau nulemia mūsų įsitikinimus nei tai, kas mums nutinka jau suaugus. Vaiko protas lyg kempinė instinktyviai sugeria informaciją iš aplinkos be jokios atrankos. „Tarkim, suaugusieji vaiką nubaudė nakčiai jį užrakindami į spintą. Nuo to įvykio vaikas pradėjo bijoti tamsos, šią baimę tebeturėjo būdamas paauglys. Jeigu kas nors taip būtų nubaudę jį suaugusį, kažin, ar būtų išsivysčiusi tamsos baimė. Ankstyvoje vaikystėje įsitikinimai dažniausiai yra pagrįsti mūsų pačių patirtimi ir formuojami tėvų ar kitų mūsų gyvenime dominuojančių asmenų. Jeigu kam nors trenkiu, būnu nubaustas, todėl suvokiu, kad mušti žmones yra blogai. Jei sakau „prašau“ ir „ačiū“, gaunu atlygį, taigi, suprantu, kad būti mandagiam yra gerai. Vėliau mūsų įsitikinimus formuoja knygos, filmai, žurnalai, reklama, bendraamžiai ir pan. Įsitikimai mums reikalingi, kad suprastume, kaip veikia pasaulis, ir išliktume saugūs“, – teigia psichologas.
Paprastai daugelis mūsų turi ir neigiamų įsitikinimų, ir teigiamų. Pastarieji padidina savivertę ir labai padeda gyvenime. O kaip mus veikia ilgai užsitęsę neigiami įsitikinimai?
„Neigiami įsitikimai mums trukdo, nes neleidžia įgyvendinti savo svajonių ir siekti savo tikslų. Jie trukdo mums augti, – akcentuoja psichologas A. Gudas. – Neigiami įsitikinimai gali trukdyti mums siekti karjeros, užmegzti ilgalaikius meilės santykius ir mėgautis visaverčiu gyvenimu – jie gali pasireikšti įvairiais būdais, paveikti įvairias sritis. Pavyzdžiui, jei trijų vaikų mama manys, kad ji jau per sena siekti karjeros, nebandys to daryti ir neieškos darbo. Jei vyras manys, kad jis yra nepatrauklus, neįdomus, nė nebandys patikusios moters kviesti į pasimatymą.
Ilgai užsitęsę neigiami įsitikinimai gali mus labai apriboti, tarsi apibrėžti aplink mus griežtas ribas ir neleisti tų ribų peržengti.“
Dažniausi neigiami įsitikinimai
/ „Aš nesu pakankamai geras / protingas / stiprus“
Kai tokie jaučiamės, mus užvaldo nepasitikėjimas savimi ir savigaila. Iš tiesų kiekvienas žmogus yra pakankamai geras ir išmintingas, tik žema savivertė verčia abejoti savimi ir manyti kitaip. „Kur konkrečiai jūs nesate protingas, stiprus? Jei pagalvotumėte, išvardytumėte ne vieną sritį, kurią puikiai išmanote, ar atvejį, kai tikrai nepasirodėte silpnas ir bejėgis. „Tu esi pakankamai geras, protingas ir stiprus. Ir gali būti dar geresnis, protingesnis ir stipresnis, jei tik to nori ir sieki“, – sako psichologas.
/ „Aš negaliu to padaryti / išmokti / pasiekti“
Kaip dažnai sau tai kartojate? Henris Fordas, JAV pramonininkas, iki šiol gyvuojančios „Ford Motor“ kompanijos įkūrėjas, yra pasakęs: „Nesvarbu, ar jūs manote, kad galite, ar manote, kad negalite, – abiem atvejais jūs esate teisus.“ Jei tvirtinate sau, kad negalite, savo protui siunčiate būtent tokią žinutę. Vadinasi, kitaip ir nebus – kaip šauksi, taip ir atsilieps. „Paklauskite savęs: „Ar tu bent bandei? O gal šį kartą pavyks? Kodėl nepabandžius dar kartą ir dar kartą?“ Jei pavyko kitiems žmonėms, gal kada nors pavyks ir tau. Juk liaudies išmintis byloja, kad ne vien šventieji puodus lipdo“, – sako psichologas A. Gudas.
/ „Kitiems sekasi kur kas labiau nei man“
O, kaip mes mėgstame dairytis į kitus, tačiau į save žvelgiame tarsi pro didinamąjį stiklą… Menkiausia kito sėkmė atrodo kosminis pasiekimas, o mūsų pačių laimėjimai – nieko verti. „Visada yra tų, kuriems sekasi geriau nei tau, bet yra ir tų, kuriuos tu lenki. Kam lygintis su kitais? Lyginimasis yra laimės vagis. Geriau lyginkis su savimi praeityje ir siek daugiau. Lenktyniauk su savimi. Pralenk pats save“, – pataria psichologas.
/ „Nemanau, kad aš kada nors…“
Kai nesijaučiame pasitikintys savimi, imame abejoti, ar pavyks įgyvendinti savo norus bei troškimus, taip ir nutinka – mums nesiseka. „Jei taip galvosi, taip ir bus. Mes kuriame savo ateitį pasirinkimais, o negatyviomis mintimis užkertame kelią visoms galimybėms. Svarbu tikėti savimi, bandyti ir nenuleisti rankų. Gal ne šiandien, gal ne rytoj, bet tau pavyks. Aš tavimi tikiu“, – sako A. Gudas.
/ „Aš niekam nerūpiu / man lemta būti vienišam“
Žmogui bent kartą atrodo, kad jis yra vienas, niekam nerūpi, taip ir liks vienišas iki gyvenimo saulėlydžio. „Svarbiausia, kad tu rūpi pats sau. Pirmiausia tapk pats sau draugu, tuomet ieškok kitų draugų. Pirmiausia sutark su savimi, tada sutarsi ir su kitais, – tikina psichologas A. Gudas. – Niekas tau neskambina? Būk pirmas. Paskambink senam draugui ir pasidomėk, kaip jis laikosi. Norint turėti draugų, užtenka būti draugiškam. Nebūsi vienišas, jei kitiems neleisi jaustis vienišiems.“
/ „Jaučiu, atsitiks kažkas bloga“…
Pažįstama frazė ir mąstymas: kad ir kas nutiktų, susiklostys blogiausias scenarijus… „Tokios mintys kelia nerimą. Jos neproduktyvios. Nors nežinome, kas mūsų laukia ateityje, nereikėtų galvoti, kad atsitiks vien tik tai, kas bloga. Juk gali atsitikti ir gera. Jei ir atsitiks bloga, mes galėsime tai paversti geru. Su iškilusiais iššūkiais galime susidoroti ir taip tapti stipresni. O jei vieniems yra per sunku, visada galime paprašyti pagalbos“, – sako psichologas.
Kaip atsikratyti neigiamų įsitikinimų?
Įsisenėjusius neigiamus įsitikinimus apie save pakeisti yra sunku, bet įmanoma. Nuo ko pradėti? „Pirmiausia atpažinkite savo neigiamą įsitikinimą. Supraskite, kad tai – tik įsitikinimas, kurį galima pakeisti. Tai nėra faktas. Patikrinkite savo įsitikinimus. Kai pripažinote, kad galite keisti savo įsitikinimus, pradėkite abejoti savo įsitikinimu ir kelti jam tokius klausimus: „Kaip aš galvočiau apie savo įsitikinimą, jei būčiau kitas žmogus? Ar mano įsitikimas padeda man siekti savo tikslų? O jei galvočiau priešingai savo įsitikinimui? Ar turiu įrodymų, kurie paneigia mano įsitikinimą? Ar visada taip galvojau? Jeigu ne, tai kas nutiko? Kas palaiko mano įsitikinimą?“ – kalba psichologas.
Kitas žingsnis, jo teigimu, – pripažinti galimas žalingas pasekmes ir mesti sau iššūkį. „Kokios bus pasekmės, jei laikysitės neigiamo įsitikinimo? Tarkim, jei manote, kad neišlaikysite vairavimo egzamino ir negausite pažymėjimo, nes pirmą kartą jums nepavyko, iš viso nebandysite laikyti egzamino. Susikurkite naują įsitikinimą, kuris padėtų į situaciją pažvelgti optimistiškai ir skatintų pagerinti gyvenimą. Atminkite, kuo seniau turėjote neigiamą įsitikinimą ir kuo stipriau juo tikėjote, tuo sunkiau bus jo atsikratyti. Bet pasistengti išties verta! Tai – lyg iš naujo save perprogramuoti. Pereikite prie praktikos. Jei sau nuolat sakėte „aš jau per senas mokytis“, nuo šiol pradėkite sau kartoti, kad „mokytis niekada nevėlu“, ir ne sėdėkite užsidarę, o imkitės veiklos: skaitykite negrožinę literatūrą, lankykite paskaitas ar įstokite į universitetą“, – pataria psichologas A. Gudas.
Žinoma, keičiant savo įsitikinimus, gali būti sunkumų, tik svarbu nenuleisti rankų, o prireikus ieškoti specialisto palaikymo ir pagalbos, kad pažvelgtumėte į save ir savo gyvenimą kitomis akimis, vietoj trūkumų, neigiamo vertinimo ir savigailos išvystumėte galimybes ir galias. Dvasinis vadovas Dalai Lama yra pasakęs: „Jei manai, kad viskas yra kažkieno kito kaltė, pasmerki save kančiai. Jei suvoki, kad viskas kyla tik iš tavęs paties, išmoksi ramybės ir džiaugsmo.“ Tad nesivelkite į savigraužą ir judėkite pirmyn.
Kalbino Dalia Aleknienė. Straipsnis publikuotas žurnale „Savaitė“.
Psichologas Aurimas Gudas | gudas.lt