Prieš dirbdami viršvalandžius gerai pagalvokite: kuo visa tai gali baigtis?

0 (0)

Dėl kai kuriose įmonėse aktyviai taikomos ilgų darbo valandų politikos ir kylančio streso nukenčia darbuotojų sveikata. Kaip teigia ekspertai, kiekvieną dieną po daug valandų prie savo darbo stalų praleidžiantys darbuotojai kenkia tiek savo fizinei, tiek ir psichinei sveikatai. „Tipinėje darbovietėje taikomame scenarijuje numatoma, kad žmonės sėdi prie savo darbastalių, dažnai prieš kompiuterių ekranus ir tai daro labai ilgai“, – teigia psichologė Deema Sihwell.

„Spaudžiantys terminai, nesaugumo jausmas dėl darbo ar socialinių ir politinių klausimų darbo vietoje prisideda prie atsirandančio streso“, – sako psichologė. „Ilgos darbo valandos ir nepakankamas laikas kitoms gyvenimo sritims, griežta darbovietėje taikoma politika ir darbovietės nelankstumas daro neigiamą poveikį asmens fizinei ir psichologinei sveikatos būklei”, – neabejojo D. Sihwell.

Jos teigimu, net ir nedidelis stresas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais, jei nesiimama prevencinių priemonių: nesimankštinama, nemiegama pakankamai ir negaunama pakankamos artimųjų paramos, rašo thenational.ae.

„Galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, sąnarių skausmai, dirgliosios žarnos sindromas ir itin dažnai pasitaikanti raumenų įtampa visame kūne – dažni streso pasireiškimo būdai, jau nekalbant apie kognityvinius sutrikimus“, – dėl streso atsirandančias problemas vardijo ji. „Kūnui stresą kelia fiziškai nenaudingas sėdėjimas prie darbo stalo; psichologinis stresas, patiriamas darbo aplinkoje ar šeimoje, gali turėti įtakos kūno skausmams”, – mano gydytoja.

Darbuotojų sveikata turėtų rūpėti darbdaviams. Taigi ji ragino darbdavius organizuoti savo verslą taip, kad darbuotojai galėtų dirbti išradingai ir būti labiau produktyvūs darbe praleisdami mažiau valandų. „Biurų ir personalo skyrių vadovai privalo užtikrinti streso valdymo protokolų įgyvendinimą tam, kad apsaugotų žmones nuo su stresu patiriamų traumų, kurios galiausiai turi įtakos darbovietės rezultatams“, – neabejojo ji.

„Užkirsti kelią ir sumažinti darbuotojų patiriamo streso lygį galima suteikiant jiems lankstesnes sąlygas lankytis pas gydytojus, skatinant šeimyninius susibūrimus, propaguojant sveiką gyvenimo būdą ir sporto programas ir suteikiant galimybę dirbti lanksčiai“, – galimus problemos sprendimo būdus vardijo D. Sihwell. Psichologo Justino Thomaso manymu, tyrimų duomenys liudija, kad šiais laikais žmonės darbe praleidžia daugiau laiko nei anksčiau. „Darbe praleidžiama daugiau laiko, o po darbo valandų mintys apie reikalus perkeliamos į namus, žmonės kaip pamišę tikrina elektroninį paštą, o tuo metu jų vaikai mėgina su jais žaisti“, – ne pačiais geriausiais šiuolaikinio gyvenimo aspektais dalijosi jis.

„Persidirbimas dėl netinkamų priežasčių nuodingoje darbo aplinkoje gali nužudyti. Skamba dramatiškai, tačiau tai yra tiesa. Širdies ligos, avarijos keliuose ir savižudybės – tai kai kuriose šalyse daugiausiai gyvybių nusinešančios priežastys. Labai dažnai stresas darbe tampa situaciją sunkinančiu veiksniu, o kartais net ir esmine tokio pobūdžio problemų priežastimi. Dirbame tam, kad gyventume, o darbas mus kartais nužudo“, – apgailestavo psichologas.

Kardiologijos skyriui ligoninėje vadovaujantis gydytojas Dineshas Babu įsitikinęs, kad stresą patiria visų profesijų atstovai. „Jei darbe praleidžiate 12-14 val., ne tik netenkate laisvalaikio, bet ir jaučiatės pernelyg pavargę šviežiam maistui pagaminti, kai pagaliau grįžtate namo“, – liūdną tiesą konstatavo jis. Kardiologas Bakras Mitkisas įsitikinęs, kad stresas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką. Jo teigimu, stresą patiriantiems pacientams dažniau diagnozuojama išeminė širdies liga, padidėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs pulsas.

Ligoninės personalo skyriaus vadove dirbanti Malvika Varma savo ruožtu linkusi teigti, kad stresas – vienas didžiausią pavojų sveikatai ir saugumui keliančių veiksnių. Ji įsitikinusi, kad darbdaviai turėtų reguliariai atlikti tyrimus dėl darbuotojų patiriamo streso lygio, bendrauti su jais, domėtis jų lūkesčiais ir organizaciniais pasikeitimais. „Tai sumažins dėl nežinomybės patiriamą stresą”, – neabejojo ji. Jos manymu, darbdaviai taip pat gali mažinti stresą rengdami smagias pramogas, žaidimus ir užsiėmimus.

Parengė delfi.lt