Psichologė nurodo svarbiausius dalykus, kurie skatina vaiko atsakomybę už savo daiktus

Steve Riot / Pixabay

Pirmieji mėnesiai mokykloje – įveikti, šis ruduo buvo nauja patirtis moksleivių gyvenime. Po savaitės atostogų daugumos mokinių laukia dar vienas naujas etapas. Psichologė tvirtina, kad į mokyklą pradėjęs eiti vaikas išmoksta prisiimti atsakomybę, tačiau šį rudenį mokiniams nebuvo paprasta gyventi mokyklos ritmu. Ne tik pamiršta sportinė ar šokių avalynė, mokymosi reikmenys, pamesta kuprinė, bet ir naujos saugumo mokykloje taisyklės, veido kaukių dėvėjimas – tai iššūkiai, su kuriais šiais mokslo metais susidūrė pradinukų tėvai. Psichologė Inga Būdvytytė primena tris patarimus, kurie padės vaikui tapti dėmesingesniam, atsakingesniam ir nepamesti daiktų.

Mokytis – be peikimo ir barimo

Pasak I. Būdvytytės, jei vaikas artimoje aplinkoje nėra patyręs svarbių pokyčių, tuomet pirmasis mokslo metų mėnuo jam būna pirma pareigų kupina patirtis. Natūralu, kad iš pradžių viskas klostosi ne taip, kaip norėtųsi.

„Pirma patirtis vaikui beveik visada kelia stresą. Mokslo metų pradžioje – ne tik pirmoje, bet ir vėlesnėse klasėse – reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos, sąlygų ir režimo. Kad adaptacija prie naujo ritmo būtų sklandi, už pamirštus ar pamestus daiktus vaiko nereikėtų bausti ar gėdinti, jo barti. Juk vaikas ir be griežtų nurodymų patiria stresą. Vietoj bausmės geriau palaikyti vaiką ir ramiu tonu pamokyti, be to, juk ir pats praradimas taps jam vertinga pamoka“, – teigia psichologė.

I.Būdvytytė primena, kad žmogus mokosi per patirtį, kuri ilgainiui įgyjama – gyvenime niekas neatsiranda savaime. „Kad vaikas įgytų reikalingų gebėjimų, jis turi gyvenime susidurti su įvairiomis situacijomis. Vadinasi, jis turi pamesti daiktą, kad kitą kartą būtų atidesnis“, – sako specialistė.

Svarbu ugdyti vaiko įgūdžius

„Rodykite vaikui tinkamo elgesio pavyzdį, patys kiekvieną vakarą susidėkite kitai dienai reikalingus daiktus, pamokykite to vaiką ir aiškiai parodykite, ko iš jo tikitės. Pavyzdžiui, skatinkite vaiką patį susidėti kuprinę kitai mokslo dienai – taip jis geriau susipažins su savo daiktais, t. y. skirs daugiau dėmesio kuprinei ir kiekvienam daiktui, kurį į ją deda. Pasakykite vaikui, kad mokykloje reikia laikytis panašios tvarkos – daiktus atidžiai susidėti ir patikrinti pagal sąrašą “, – kalba specialistė.

Taip pat svarbu atsispirti pagundai vaikui ką nors pamiršus strimgalviais pulti vežti jam į mokyklą pamirštą darbelį arba sporto aprangą. Pajutęs užmaršumo pasekmes, jis išmoks kitą kartą būti atidesnis. Žinoma, svarbu atsižvelgti ir į vaiko brandą – tai, ar jis jau pajėgus savarankiškai suplanuoti ir susidėti, kas bus reikalinga kitai dienai. Gali būti, kad iš pradžių jam prireiks jūsų pagalbos.

Labai svarbu mokyti vaiką tvarkos, kad namuose visi daiktai turėtų savo vietą ir jis žinotų, kur rasti tai, ko gali prireikti. Pasak I.Būdvytytės, neturėdamas aiškios struktūros vaikas neišmoks atidumo bei atsakingai elgtis įvairiose situacijose. Atidumas smulkmenoms skatins taip elgtis ir kitose, kur kas svarbesnėse situacijose.

„Dėl patirties stokos, streso ir vaikams įprasto išsiblaškymo vaiko dėmesys ir atsakingumas apsiriboja tik vienu tuo metu aktualiausiu ir įdomiausiu dalyku. Asmeniniai daiktai dažnai nėra prioritetas, visas dėmesys būna skiriamas naujiems draugams bei pramogoms. Auklėjant vaiką jo atsakomybę reikia lavinti praktiškai, kuriant situacijas, kuriose jis turėtų atlikti nustatytus darbus“, – teigia psichologė.

„Kai vaikui perkama viskas vos tik pasirodžius pirmam jo troškimui, gali būti, kad labai greitai vaikas turės per daug daiktų. Be to, jei atžala gaus viską, ko tik širdis geidžia, ir be jokių pastangų, jo akyse daiktų vertė sumažės. Taip nutiks ir kaskart pametus daiktą bemat jį pakeičiant nauju, vaikui nespėjus pajusti pasekmių. Taip pat tėvai pirkdami labai brangius daiktus turi atminti, kad yra didelė rizika, jog vaikas juos pames. Visada būtina įvertinti realius vaiko poreikius ir apsvarstyti galimybę pirkti mažesnės vertės daiktus“, – sako I. Būdvytytė.

Ugdymo įstaigose nukenčia ir patys vaikai

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pirmaisiais mokslo metų mėnesiais vaikai ugdymo įstaigose nukenčia ne tik vaikų daiktai, o ir patys moksleiviai. „Kai kalbame apie būrį vaikų vienoje vietoje, rizika jiems patirti traumą ar susižaloti visuomet išauga. Dažnai susiklosto situacijos, kai net tinkamas dėmesys vaikų saugumui neapsaugo nuo nelaimės“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Pasak A. Taraitienės, rudenį padaugėja atvejų, kai vaikai žalą padaro vieni kitiems – susistumdo ar susipeša ir tuomet įvyksta nelaimė, arba kai elgiasi neatsargiai – laksto ar dūksta mokyklų koridoriuose, sporto salėje ir valgykloje. Jos teigimu, vaikai nuolat atsiduria pačiose netikėčiausiose situacijose, todėl itin svarbu pasirūpinti jų pačių saugumu. „Statistika rodo, kad rudenį vaikai dažniausiai susižaloja ugdymo įstaigose – paslysta, įsipjauna, patiria galūnių traumas žaisdami ir sportuodami. Apsisaugoti nuo traumų ar kitų nelaimingų atsitikimų ne visada pavyksta. Kad vaikai būtų saugūs, turime nuolat rūpintis tiesioginėmis ir netiesioginėmis jų saugumo priemonėmis“, – tvirtina A. Taraitienė.