3 paprasti patarimai, kaip taupyti: pirmiausiai išvenkite spyruoklės principo0 (0)
Bruno Germany / Pixabay
Praradus pagrindinį pajamų šaltinį kas trečias Lietuvos namų ūkis nesiskolindamas sugebėtų išgyventi iki 3 mėnesių. Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymai atskleidžia, kad artimiausią pusmetį nusiteikę taupyti dauguma šalies gyventojų, todėl finansų ekspertai dalijasi trimis paprastais patarimais, kurie padėtų sukaupti norimą pinigų rezervą nepaslystant nuo pat pradžių.
„Laikoma, kad kiekvienas žmogus turėtų turėti maždaug pusės metų gyvenimui reikalingų lėšų rezervą, kurį galėtų panaudoti netekęs darbo ar susirgęs. Reprezentatyvūs JAV duomenys atskleidžia įdomų faktą, kad sunkiais, kriziniais, nenuspėjamais laikais noras taupyti labai sustiprėja. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, JAV asmeninio taupymo norma balandį šoko iki rekordinės 32,2 proc. ribos. Iki tol ji didžiausią savo 17,3 proc. reikšmę buvo pasiekusi 1975 metų gegužę, kuomet šalis išgyveno recesiją, staigiai pabrango dujos, vyriausybė leido pinigus Vietnamo karui, o Volstrytą ištiko akcijų katastrofa. Laikas pradėti taupyti visada yra geras, tačiau nusiteikimas tai padaryti kuo greičiau bei vėl grįžti prie savo gyvenimo ritmo veda tiesiai į pagrindinę klaidą – spyruoklės taisyklę“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.
1. Spyruoklės iššūkis
Priklausomai nuo tikslo, taupymas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis. Vis dėlto, jei pasirenkamas labai didelis taupymo tempas, jo paprastai neįmanoma išlaikyti ilgą laiką.
„Esminė klaida – taupymą traktuoti kaip momentinį procesą, savotišką sprintą, kurio metu užtenka susikaupti ir poreikius apkarpyti iki minimumo, o paskui vėl greitai grįžti prie įprasto gyvenimo. Taip tarsi nuspaudžiama spyruoklė, kurią pavargstama laikyti ir ji atšoka visa jėga net nebūtinai spėjus pasiekti tikslą. Geriau jau ilgesnis laikotarpis ir mažesnė atsidedamų pinigų suma, nei trumpas laikas ir bandymas iš jo išspausti maksimumą”, – pastebi T. Gudaitis.
Lietuvos banko apklausos duomenimis, beveik trys iš keturių namų ūkių šalyje yra pasiryžę sutaupyti per artimiausius 6 mėnesius, o didžiausia, arba 43 proc., taupančiųjų dalis per mėnesį sugeba atsidėti nuo 31 iki 150 eurų. Tokią pinigų sumą taupymui daugiausiai, arba 58 proc. gyventojų galėjo skirti grupėje, kurios pajamos sudarė 801-1200 eurų per mėnesį.
Pasak T. Gudaičio, tokias pajamas gaunantiems gyventojams tai nėra itin didelė pinigų suma, tačiau taupant ypač svarbus nuoseklumas ir laikas.
2. Apsisprendimas nieko nepirkti
Pasauliui susiduriant su klimato krizės iššūkiu ir stengiantis suvaldyti COVID-19 pandemiją apgalvotas ir tvarus vartojimas domina vis daugiau žmonių. Vis dėlto, apsisprendimas taupyti neleidžiant pinigų ir nieko neperkant nėra tvarus.
„Taupymas nėra pinigų neleidimas. Taupymas yra sumanus ir apgalvotas išlaidų suvaldymas. Pernelyg griežtas, galbūt net asketiškas požiūris gali tik sustiprinti pagundą taupymą mesti, nes tik nedaugelis žmonių atlaiko tokį gyvenimo būdą. Taupant reikėtų atsisakyti išlaidų neesminiams dalykams, bet esminių ir net mažų malonumų – nepraleisti“, – pataria T. Gudaitis.
Jo teigimu, toks ritmas padės ilgiau išlaikyti pasiryžimą taupyti ir apsaugos nuo jausmo, kad gyvenime liko tik nemalonios finansinės pareigos.
3. Lengvai pasiekiami taupomi pinigai
Paprastai pagunda leisti pinigus sustiprėja, jei papildomas rezervas laikomas „po ranka“. Didžiausią riziką patiria ypač ilgiems ir tolimiems tikslams laikomi pinigai, skirti nenumatytiems atvejams, traumoms, nedarbo laikotarpiams ar pensijai.
„Lietuvos banko duomenimis, santaupų namuose grynaisiais pinigais šiemet turi apie 40 proc. šalies gyventojų. Didžioji dalis, arba 54 proc., namų ūkių nori taupyti būtent nenumatytoms išlaidoms. Taupymas grynaisiais savaime nėra vienareikšmiškas blogis, bet jei ilgai neiškrentame iš darbo rinkos ar nepatiriame reikšmingos žalos būstui, kyla pagunda santaupas panaudoti kažkam kitam. Tikimybė, kad taip ir nutiks yra didelė, jei santaupų nereikia išgryninti, sulaukti atitinkamo amžiaus ar įgyvendinti kitas sąlygas“, – teigia T. Gudaitis.
Jis pataria įsivertinti taupymo tikslus ir jiems parinkti tinkamą santaupų formą: taupomąjį indėlį, pensijų fondą II ar III pakopoje, kitas taupymo ir investavimo alternatyvas investicinį gyvybės draudimą bei taip išvengti pernelyg ankstyvo pinigų išleidimo, apsaugoti juos nuo nuvertėjimo.
JAV Kongreso tyrimų tarnyba 2018 metais atkreipė dėmesį į tai, kad ryžtas taupyti smarkiai priklauso nuo bendros ekonominės situacijos. Jei ji blogėja, imama taupyti intensyviau, tačiau aplinkybėms keičiantis į gerą – taupymo norma vėl greitai sumažėja. Tą matome ir dabar – koronaviruso pandemijos kontekste.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų ir jau turi sukaupę apie 4 mlrd. eurų vertės santaupų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.