Psichoterapeutas Jonas Carlsonas: mums vis sunkiau pakelti tiesioginį bendravimą

„Žodis „bendrauti“ pamažu suprantamas tik kaip ryšio su kitu žmogumi palaikymas elektroninėmis priemonėmis“, – teigia amerikiečių psichoterapeutas Jonas Carlsonas. 60 knygų ir beveik 200 mokslinių straipsnių autorius rugsėjo pradžioje skaitys paskaitas Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF).

Paskaitų tematika įdomi ne tik studentams – JAV psichoterapijos legenda pristatys meditacijos praktikas bei sėkmingų tarpasmeninių ryšių kūrimo uždavinius, pakvies į praktinį konsultavimo užsiėmimą. Šie proga duotame interviu J. Carlsonas kalba apie interneto amžiuje plintančią vienatvę, pataria vertinti dabartį ir atsakingai žvelgti į santykių kūrimą.

– Temos, kuriomis skaitysite paskaitas KTU – gana universalios. Kodėl svarbu jauniems žmonėms pasakoti apie sėkmingos partnerystės sukūrimą ar sąmoningą buvimą?

– Pasirinkau tas temas, kurias jaunas būčiau norėjęs išmanyti pats. Daugelį žinių ir su jomis susijusių įgūdžių įgijau gyvendamas – palaipsniui, per ilgą laiką. Tikiuosi, kad jei jauni žmonės supras ir pritaikys mano mintis, jų gyvenimas bus produktyvesnis ir teiks daugiau džiaugsmo.

– Viena iš jūsų paskaitų yra apie vienatvę. Šiandien žmonės laikomi nuolatos „prisijungusiais“. Kaip yra iš tiesų: ar mes nuolat kartu, ar nuolat atskirai, ar ir tai, ir tai?

– Panašu, kad žodis „susisieti“ šiandien reiškia tik viena – palaikyti ryšius su kitu žmogumi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad kuo labiau žmonės perkelia bendravimą į virtualią erdvę, tuo jie būna vienišesni. Visi esame patyrę ar stebėję situacijas, kai žmonės sėdi greta, tačiau šnekasi mobiliaisiais telefonais ar naudojasi kitomis ryšio priemonėmis, bendraudami su tais, kurie toli. Atrodo, lyg mums vis sunkiau pakelti tiesioginį bendravimą vienam su kitu.

– Diskusijos apie tai, kad socialiniai tinklai pagilina vienatvę jau nebestebina. Bet ar tai tikrai tiesa? Kokie yra šios vienatvės simptomai?

– Pagrindinė problema – tai elektroninės komunikacijos kiekis, su kuriuo kiekvienas susiduriame kasdien. Kai kurie žmonės tiesiog priklausomi nuo savo bendravimo prietaisų ir tiesiog negali be jų gyventi. Svarbu palaikyti pusiausvyrą. Man neramu dėl žmonių, kuriems labiau patinka bendrauti elektroniniu būdu, o ne tiesiogiai. Pradėję bendrauti tik elektroniniu būdu, atskiriame save nuo kitų.

– Kalbėdamas ir rašydamas apie vienatvę ne kartą minėjote, jog ją įveikti padeda buvimas „čia ir dabar“. Kaip tokios būsenos pasiekti?

– Būti čia ir dabar reiškia įsisąmoninti gyvenimą esamąją akimirką. Tam, kad to pasiektume, reikia, kad protas būtų ten pat, kur ir kūnas, vadinasi – negalvoti apie tai, kas įvyko praeityje, ir nesijaudinti dėl to, kas dar įvyks.

– Tokios būsenos galima pasiekti meditacija, tačiau medituojame dažniausiai būdami vieni. Ar nematote prieštaravimo?

– Sąmoninga meditacija – tai praktika, kuri padeda labiau įsisąmoninti dabartinį momentą ir išmoko, kaip jame pasilikti. Nors dažnai ja užsiimame vienumoje, rezultatai gali būti pritaikomi ir kitose gyvenimo situacijose, taip pat ir bendraujant su kitais žmonėmis.

Iš visų mano sutiktų žmonių, Dalai Lama yra labiausiai „esantis“. Jo akys ir visa esybė tiesiog spinduliuoja buvimą čia ir dabar. Manau, kad visi esame sutikę žmonių, kurie iš tiesų būna su mumis ir tokių, kurie fiziškai šalia, tačiau nesiklauso arba negalvoja apie tai, ką jiems sakome.

– Kokios yra vakarietiškos meditacijos alternatyvos?

– Vakaruose meditacija ir kontempliacija praktikuojama nuo seniausių laikų. Kiti būdai pasiekti „čia ir dabar“ būseną yra giedojimas, biogrįžtamasis ryšys, relaksacija, vizualizacija ir kiti pasikartojantys užsiėmimai, kuriems atlikti reikia ypatingai gilaus susikaupimo į esamą momentą.

– Kalbėsite ir apie ilgai trunkančio vedybinio ryšio sukūrimą. Nemažai daliai jaunų žmonių studijos yra tas laikas, kai užmezgami reikšmingi santykiai. Kokios galimos klaidos pačioje pradžioje? Kaip jų išvengti? Koks išliekančių santykių „receptas“?

– Mus traukia tie žmonės, kurie genetiškai nuo mūsų skiriasi. Susižavėjimas pradžioje mus labai pakylėja, jaučiamės nepaprastai gerai ir todėl nusprendžiame, kad tas žmogus ir yra „tikrasis“ gyvenimo draugas, sielos dvynys, antroji pusė. Gali būti ir taip. Tačiau jei abu su savo partneriu prisiimsite atsakomybę už savo vaidmenį kuriant santykius ir ne tik gerai pasirinksite, bet ir stengsitės būti gera pora, pasieksite daug daugiau. Seminaro metu kalbėsiu apie įgūdžius, kurių reikia kuriant gerus santykius.

– KTU mokysite visą savaitę. Ko tikitės iš savo vizito universitete ir Kaune?

– Labai laukiu susitikimo su jaunais, žinioms imliais studentais. Esu buvęs Kaune – ankstesnio vizito metu mane maloniai nustebino studentų smalsumas ir aktyvumas. Jų klausimai privertė susimąstyti ir pačiam sau aiškiau suformuluoti mintis. Be to, man rūpi pabendrauti su lietuviais – daugiau sužinoti apie turtingą jūsų kultūrą ir paveldą bei dabarties iššūkius.

Jono Carlsono paskaitos vyks rugsėjo 10–18 d., 9–12 val. KTU Auloje (A. Mickevičiaus g. 37) 203 auditorijoje. Daugiau apie paskaitų tematiką ir lektorių.