Rūpestingumas, noras padėti ar kontrolė. Kaip atskirti?

4 Responses

  1. Gedas parašė:

    Ar tai reiskia jog jei zmogus nepasakoja apie save, jo nereikia ir klausti..? Kodel tada kalbame apie suicidus, kuriu problemu niekas nepastebejo.. nesuprato..?

    Ar sie patarimai neveda i abejinguma, emocini saltuma seimose..?

    • Nes parašė:

      Geras klausimas Gedai,bet manau cia rasoma apie pusiausvyros nebuvima…as perdetai rupinuosi zmonemis…svaistausi patarimais,nepastebedama,kad ju niekas nepraso;puolu gelbeti,kai pagalbos neprasoma. Sis straipsnis parode man,kad as per daug galvoju apie kitu zmoniu (ypac savo suzadetinio) poreikius pirmiausiai ir perdetai juo rupinuosi (nors jis neprase manes nupirkti jam vitaminu,pradeti gaminti pusrycius,nupirkti jam salika,nes man atrode,kad jis del jo nebuvimo daznai persaldavo),as tai dariau…ir pirkdama maista visuomet galvodavau ar jam patiks,gal koki skanesta nupirksiu,pradziuginsiu….neseniai suvokiau,kad visos sios smulkmenos jam ne motais…ir kas is to gavosi?as baisiausiai isizeidziau,likau nesuprasta ir neivertinta (bent jau taip jauciausi)..totaliai nuleidau rankas…jokiu staigmeneliu jokiu menknekeliu…jauciu mazyte tustuma,kad nebegaliu(nes nebenoriu)daryti to..kaip as pati galvojau”dziuginti”jo…taip pat viso to negavau atgal..tai irgi buvo skaudu…prisiemiau visus seimos kampus ir pati lika iskaudinta…reikia totaliai nusiraminti ir pradeti jausti saika…kitaip sakant,susibalansuoti siame „nesaikingos pagalbos” reikale…

  2. Gedas parašė:

    As asmeniskai nematau nieko blogo tame ka tu darei.. manau tai buvo rupestingumas.. galbut kontrole butu jei tu nupirkus salika jau reikalautum kad jis ji pastoviai devetu ‘kai salta’ – tada manau jau butu kontrole.. bet manau svarbiausia kaip ta prieme tavo zmogus.. kaip jis jautesi, kokia reakcija buvo.. :)

  3. Irena parašė:

    Labai geras straipsnis, šimtu procentų atitinka asmeninę situaciją… Manau, dažnai mamos savo norą valdyti vaiką pridengia meile. Kai tas vaikas sukuria savo šeimą, mamos patarimus, pagalbą ir pan. pradeda suvokti, kaip kišimąsi į jo asmeninį/šeimyninį gyvenimą. Mama pasijunta atstumta, įsiskaudina. Bet ne gi, mes nemokame mylėti be to noro nurodinėti, patarinėti ir kaišioti savo nosį į kitų asmeninius reikalus? Tikrai sutinku, kad kol žmogus jaučia savo įtaką kitam žmogui, tol jis geras ir mylintis… Bet ar gi tai meilė?…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *