Rūkiau marihuaną: praėjusių metų vasarą man prasidėjo paranoja

Klausimas: Vasarą rūkydavau marihuaną kiekvieną dieną ir labai dažnai, po 3-7 kartus per dieną, su gera kompanija. Pradžioje viskas atrodė gražu ir gerai, daug juokiausi. Bet kažkur po 2 mėnesių tiesiog parūkęs pradėjau keistai jaustis, panikuoti viduje. Dar įsipurškiau tokio mėtinio purškalo kvapnaus į burną ir atrodo tas šaltis tiesiog perėjo per visą kūną. Įsėdau į mašiną važiuoti į miestą su draugais. Pradžioje nesupratau kas man, atrodė viskas kažkaip ne taip.

Sėdėdamas labai drebėjau, giliai kvėpavau, stipriai plakė širdis, mušė šaltas prakaitas. Galvojau, tiesiog šalta arba silpna pasidarė. Bet po to, draugas pasakė, kad „čia tau paranoja kokia greičiausiai“. Tada, dar labiau supanikavau, žiūrėjau į mašinos priekį ir jis atrodė netikras. Atrodo kitoks vaizdas, nei mačiau prieš tai. Visą kelią drebėjau ir atrodė, kad tuoj išprotėsiu, šoksiu iš kokios mašinos neprognozuojamai.

Paranoja man prasidėjo 2017 metų vasaros 2 mėnesio gale kažkur. Atėjo diena, kai reikėjo grįžti į Lietuvą. Teko skubėti ir visos mintys užsimiršo. Staiga grįžau į Lietuvą ir tą patį vakarą žaidėme pokerį su tėvais. Sėdžiu, juokiuosi. Be to, po paranojos, neberūkiau nė karto. Tai va, žaidėme pokerį ir staiga mane nukratė staigi baimė, prisiminiau, atrodo, tą jausmą Švedijoje. Gulėjau lovoje, drebėjau iš baimės, buvo sunku valgyti, iškarto, kad atrodo vemsi, nieko nesinori, tik užmigti ir viską pamiršti. Ir tai tęsėsi apie 2 sav. Po 2 sav. pamažu pradėjau su tuo susitaikyti ir stengiausi nedrebėti, nors ne visada išeidavo.

Dabar yra 2018-03-02 diena. Lyg ir atrodo nebedrebu, nusistatau save: „viskas čia gerai, tu realybėje, pamiršk viską.“ Bet tai buvo labai įsimintinas įvykis ir iki pat šiol neiškrenta. Iki Dabar atrodo sėdžiu prie kompiuterio, žiūriu į ekraną ir vaizdas pasikeičia į ne tokį, koks turėtų būti, kažkoks netikras. Pasižiūri kitur, vėl netikras. Pradedi su draugais linksmintis, vėl atrodo kažkas ne taip. Labai nervina. Keistos mintys kyla.

Kartais save nustatau, kad praeis viskas, nebijok, susitaikyk su tuo. Bet kartais, tiesiog palūžtu ir mąstau, kad geriau nusižudyti nei kentėti tokį jausmą. Bet tada vėl nusistatau, kad taip negalima, vardan šeimos, kiek jiems bėdų prikraučiau su savižudybe ir panašiai. Ir kenčiu su lyg vis kita ir kita diena. Su tomis kvailomis mintimis ir požiūriu į pasaulį, kad seniau kažkaip šviesiau ir žvaliau į jį žiūrėdavau.

Būna, net prisigalvoju, gal čia kokie vėžio požymiai ir greit mirsiu. Dažnai nėra apetito. Bet po to suvokiu, jog pusę metų išgyvenau, o vėžys mane būtų jau senai pasiglemžęs.

Audrius (vardas pakeistas)

Komentuoja medicinos psichologė Aina Adomaitytė

Sveiki Audriau,

džiugu, kad susimąstėte apie savo patiriamus neigiamus pojūčius. Kaip ir visas problemas, pirmiausia svarbu įsivardinti, tik tuomet pavyksta jas pradėti spręsti. Jūsų vartojimas buvo intensyvus, todėl tai iššaukė tuos nemalonius fizinius pojūčius, tokius kaip drebulį, apsunkintą kvėpavimą, širdies ritmo sutrikimą ir psichinės būklės pakitimus. Tai galėjo atsitikti ir dėl marihuanos vartojimo (apsinuodijimo ar perdozavimo požymiai), ir nutraukus vartoti, abstinencijos būsenoje: pasireiškia psichozė, haliucinacijos.

Bet labiau tikėtina, kad marihuanos vartojimas iššaukė panikos ir nerimo priepuolius, tokį teiginį pastiprina ir faktas, kad minėtos fizinės ir psichinės būsenos pablogėjimai pasikartojo keletą kartų, nors marihuana jau nebuvo vartojama. Panikos sutrikimui būdingi staigūs ir stiprūs nerimo priepuoliai, pasireiškiantis intensyviais ir gąsdinančiais kūno pojūčiais (greito širdies plakimo, oro trūkumo jausmo, spaudimo krūtinėje, karščio bangų, galvos svaigimo ir kt.) ar labai stipriais/ įkyriais minčių apie tai, kad netrukus įvyks kažkas labai baisaus (susirgimai, mirtis) priepuoliais.

Žmogui gana sunku išbūti tokius epizodus, nesuprantant ir nežinant kaip lengviau juos įveikti. Priepuoliams kartojantis ir jų nuolat bijant, kyla minčių ir apie galimybę nusižudyti bei viską tokiu būdu sustabdyti. Žmogui žinant, kad tai yra tik panikos priepuoliai ir suvokus, kad jie visiškai nepavojingi, išmokus juos įveikti, galima sėkmingai ir laimingai toliau gyventi, siekti naujų tikslų gyvenime.

Dar labai svarbu stebėti ir analizuojant save, atrasti kas palaiko, t.y. kokie veiksmai vis ir vis iššaukia naujus panikos priepuolius. Patiems to negalint padaryti, vertėtų kreiptis į psichologą ir bendrai dirbant suprasti. Pradėjus keisti mąstymą bei elgesį reikiama linkme – prasideda sveikimas.

Psichologo konsultacijų metu išmoktumėte panikos priepuolių suvaldymo metodų. Psichologą galite susirasti savo gydymo įstaigoje arba kažką iš dirbančių privačioje praktikoje. Taip pat galite kreiptis pagal gyvenamą vietą į priklausomybės ligų centrą (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje) konsultacijai pas psichiatrą ar psichologą. Sykiu rekomenduočiau susirasti savo mieste Anoniminių Narkomanų (AN) grupę ir į ją nueiti. Nes jei ir toliau bent kažkiek vartosite marihuaną ar kitas psichoaktyvias medžiagas – veikiausiai suaktyvinsite panikos priepuolius ir jų pasikartojimus.

Jums jau teko išgyventi ne vieną priepuolį, nors buvo labai sunku, kilo daug baimių, bet Jūs tai atlaikėte, tad pavyks ir kitus kartus, jei kartotųsi, o kad būtų lengviau – tereikia išmokti tam skirtų metodų, suvaldyti priepuolius. Dedant pastangas visada pavyksta, stiprybės ir sėkmės Jums!

Medicinos psichologė Aina Adomaitytė | aina.adomaityte@gmail.com
Iliustracija: