3 dalykai padedantys užauginti psichologiškai stiprų vaiką

Labai daug kalbame apie fizinę jėgą lavinančių pratimų svarbą vaikams. Tačiau retai investuojame tiek laiko į psichologinius pratimus. Gaila, kadangi psichologinė stiprybė yra esminis dalykas, norint pasiekti geriausią savo potencialą. Galų gale, kas iš to, kad jūsų vaikas protingas, atletiškas ar talentingas, jei iškilus sunkumams jis praranda atkaklumą? Ar jūsų vaikas gali tapti išties sėkmingu, jei jis nedrąsus ir nepasitikintis savimi? Vaikai psichologiškai stiprūs negimsta. Tačiau visi jie gimsta su gebėjimu auginti psichologinį raumenį. Mums tereikia juos išmokyti, kaip tai daryti, rašoma goalcast.com.

„Kaip knygos „13 Things Mentally Strong Parents Don‘t Do“ autorė, nemažai laiko pasakoju apie tai, kaip atsikratyti įprastų auklėjimo įpročių, neleidžiančių vaikams vystyti psichologinę stiprybę – pavyzdžiui, draudimas klysti arba aukos mąstymo skatinimas. Atsikračius šių nesveikų įpročių, jūsų psichologinio raumens auginimo strategijos bus daug efektyvesnės“, – sako Amy Morin.

Taigi, kokios gi yra tos psichologinės stiprybės ugdymo strategijos, padedančios vaikams būti stipresniems? Štai trys dalykai, kuriuos darydami sukursite aplinką, padėsiančią skatinti vaiko atsparumą.

1. Mokykite vaikus mąstyti realistiškai. Per daug savimi pasitikintis vaikas nesimokys prieš kontrolinį, nes galvos „Bus lengva“. Tačiau vaikas, kuriam trūksta pasitikėjimo savimi, taip pat nedės daug pastangų, nes galvos „Vis tiek susimausiu, todėl nėra prasmės stengtis.“ Jeigu norite, kad jūsų vaikas stengtųsi iš paskutiniųjų, išmokykite jį vystyti realistišką vidinį dialogą. Vaikas, galintis pripažinti savo trūkumus, tuo pačiu pripažįstantis savo pastangų galią, gyvenime toli eis.

Užduokite klausimus, kurie privers jūsų vaiką viską matyti kitokiomis spalvomis. Pavyzdžiui, jeigu vaikas tvirtina, kad niekada nepateks į krepšinio komandą, paklauskite: „Ką gali padaryti, kad padidintum savo sėkmės tikimybę?“ Arba, jei jis sako kažką panašaus į: „Niekas nenori su manimi draugauti“, skatinkite vaiką ieškoti išimčių. Paklauskite „Juk buvo kartas, kai kažkas norėjo su tavimi draugauti, ar ne?“ Padėkite jam pamatyti, kad jo prielaidos gali būti iškreiptos, o išvados – netikslios.

2. Girkite jų pastangas, o ne pasiekimus. Savo psichoterapijos kabinete dirbau su daugybe tėvų, manančių, jog padeda vaikams, sakydami dalykus, tokius kaip „Šauniai padirbėjai, į krepšį įmetei net du kartus“, arba „Už kontrolinį gavai 10, taip tavimi didžiuojuosi.“ Tačiau pagyros tik už teigiamą baigtį siunčia neteisingą žinią.

Vaikas, galvojantis, kad pasiekimas yra svarbiausias tikslas, bijos daryti kažką, kur gali susimauti. Jis nebandys naujų dalykų, nes sėkmė nebus garantuota. Todėl, vietoje to, kad dalyvautų atrankoje į futbolo komandą arba pradėtų naują hobį, jis apribos savo veiklą. Vaikų pagyrimas vien už pasiekimus taip pat juos išmoko, kad jiems turi pasisekti bet kokia kaina. Todėl vaikas gali sukčiauti arba su kitais negražiai elgtis vien tam, kad laimėtų.

Girkite savo vaiką už jo pastangas. Sakykite tokias frazes: „Visos pastangos treniruočių metu tikrai atsiperka“, arba „Labai tavimi didžiuojuosi už tai, kad taip stipriai ruošeisi kontroliniam darbui.“ Kai aiškiai išreiškiate, kad vertinate pastangas – ir nieko baisaus nesėkmėje nėra – labiau tikėtina, jog jūsų vaikas ir toliau atkakliai eis tikslo link, net ir ištikus didžiausiems sunkumams.

3. Suteikite jiems įgūdžius valdyti savo emocijas. Dauguma tėvų skuba savo vaikams sakyti „Nusiramink“ arba „Nustok nerimauti“. Kiti skuba reguliuoti vaikų emocijas. Kai vaikams nuobodu arba jiems liūdna, tėvai juos linksmina. Dėl to vaikai neišvysto įgūdžių, reikalingų valdyti savo emocijas. Tyrimai parodė, kad 60 proc. koledžo studentų sako, jog jiems trūksta emocinių įgūdžių susidoroti su gyvenimu po vidurinės mokyklos. Norint, kad vaikai pasiektų didžiausią potencialą, jiems būtina turėti emocijų reguliavimo įgūdžius. Ar pasieks sėkmės sportininkas, jei negalės suvaldyti savo pykčio? Arba, kaip toli jūsų vaikas nueis verslo pasaulyje, jei negalės suvaldyti atstūmimo baimės?

Aktyviai mokykite savo vaiką tvarkytis su liūdesiu arba kaip aprimti, kai šis jaučiasi sunerimęs. Kartu sugalvokite emocijas suvaldyti padėsiančių įgūdžių. Galbūt vienam vaikui nuotaiką gerins spalvinimas, kitam padėti gali linksmos muzikos klausymas. Padėkite savo vaikui atrasti, kas padeda būtent jam. Įdiekite jam, kad nebūtina visada būti linksmam ir kad nepatogioms emocijoms jis gali žiūrėti tiesiai į akis. Tačiau leiskite jam aiškiai suprasti, kad jis gali kontroliuoti savo emocijas – nebūtina, kad emocijos kontroliuotų jį.

Įdirbio įdėkite dabar, kad vėliau dirbti nereikėtų

Psichologiškai stiprūs vaikai tampa kompetentingais suaugusiaisiais, kurie turi visas reikiamas priemones išspręsti bet kokius gyvenimo pateikiamus sunkumus. Jūsų, kaip tėvų, užduotis – įdėti pakankamai įdirbio dabar, kad vėliau dirbti nebereikėtų. Tik psichologiškai stiprūs tėvai gali užauginti pakankamai stiprius vaikus, galinčius tvirtai stovėti ant kojų. Todėl auginkite savo psichologinį raumenį ir psichologinės stiprybės pratimus paverskite visos šeimos prioritetu.

Parengė 15min.lt
Iliustracija: rawpixel.com