Ar neigiamos emocijos suderinamos su laime?

Žmonės jaučiasi laimingesni, kai gali išreikšti jausmus, kuriuos jaučia, – net jei tai yra pyktis ar neapykanta, – rašo bbc.com.

Rezultatai, kuriuos, atlikusi tyrimą, gavo tarptautinė mokslininkų komanda, skelbia: laimė yra „daugiau nei malonus jausmas ir kančios išvengimas“.

Buvo atlikta daugiakultūrė studija, įtraukusi 2300 studentų iš JAV, Brazilijos, Kinijos, Vokietijos, Ganos, Izraelio, Lenkijos ir Singapūro. Mokslininkai paklausė tyrimo dalyvių, kokias emocijas jie išgyvena ir kokioms leidžia pasireikšti, o atsakymus palygino su jų atsakymais apie laimę ar pasitenkinimą gyvenimu. Pastebėta, kad visi nori patirti teigiamas emocijas, o kuo vidiniai išgyvenimai labiau sutampa su tais, kuriuos demonstruojame viešai, tuo žmogus jaučiasi laimingesnis.

„Jeigu leisite sau jaustis taip, kaip iš tiesų jaučiatės, net jei tai būtų neigiamos emocijos, jūs tik laimėsite“, – BBC žinioms sakė viena iš tyrimo autorių profesorė Maya Tamir (The Hebrew University of Jerusalem).

Visų nuostabai, 11 procentų dalyvių teigė norintys jausti mažiau teigiamų emocijų, tokių kaip meilė ar empatija, o 10 procentų norėjo jausti daugiau neigiamų, pavyzdžiui, neapykantą ar pyktį.

Mokslininkai tai paaiškino taip: pavyzdžiui, kai kurie asmenys skaitydami straipsnį apie blogą elgesį su vaikais jaučia, kad turėtų būti labiau pasipiktinę padėtimi, kurioje atsidūrė tie vaikai, nei iš tiesų piktinasi. Arba moteris, kuri nori palikti smurtaujantį vyrą, bet iš tikrųjų tam nesiryžta, būtų laimingesnė, jei mažiau jį mylėtų.

Laimė turbūt yra tai, ko dažniausiai linkima kitiems ar pučiant žvakutes ant torto prašoma sau. Ir daugelis ją įsivaizduoja panašiai: gyvenimas be rūpesčių, nestokojant to, ko dabar galbūt trūksta. Ši studija verčia suabejoti tradiciniu supratimu apie laimę, kuomet ji apibrėžiama pagal tai, kiek teigiamų ir neigiamų jausmų išgyvename.

„Pyktis ir neapykanta gali būti suderinami su laime! Tik kol kas nėra įrodymų apie kitas neigiamas emocijas – baimę, kaltę, liūdesį ar nerimą“, – komentavo profesorė Anna Alexandrova (The University of Cambridge’s Wellbeing Institute).

Justina Karpavičiūtė | vlmedicina.lt