Brolis labai konfliktiškas, kaip elgtis su tokio tipo žmogumi?
Klausimas: Norėjau jūsų profesionalaus patarimo liečiančio mano santykius su broliu. Tiesiog aš nebežinau ir mama kaip toliau su juo bendrauti, kadangi aš esu toli, o mama, galima sakyti, vietoje, todėl pagrinde visi kaltinimai, neapykanta yra jai išreiškiami. Man tai be galo skaudu, nes mama pastoviai serga, dažnai užeina nerimas, o visa tai sukelia ligos paumėjimą.
Situacija yra tokia, kad niekas iš šeimos, draugų, giminių nesupranta ko šitam žmogui iš manęs reikia, kaip užburtas ratas, tik susitaikome ir vėl jis ieško kažkokių nereikšmingų priežasčių, jam atrodo, kad visi prieš jį yra nusiteikę, susikalbėję, jis yra visada teisus, mėgsta labai pasigirti, pasididžiuoti, dažnai yra daug kuo nepatenkintas, niekas jo nesupranta, negaili, yra savanaudis, tiesiog tu negali įrodyti, kad tai įvyko visai netyčia, bet jo nuomone aš ar mes padarėme specialiai. Na, vienu žodžiu, visą gyvenimą bando man reguliuoti, nors mes abu esame nebe vaikai, virš 40 metų. Pradėjus vieną temą, jis šoka prie kitos, visai nereikšmingos kaip pvz.: mano mokslai, visada jam kliūna, esu durnė, kad aukštąją baigiau ir t.t. Kad aš bloga krišktomama, jo dukrai per mažą megztinį, per pigią dovaną jam nupirkau ir t.t….
Pikčiausia jam, kad aš pradėjau reikšti savo nuomonę ir visada tėvus užstoju, jis to nesupranta, dėl to jo manymu aš pasidariau labai blogas žmogus, kuris anksčiau tik tylėjo ir vykdė jo užgaidas.
Čia galima daug rašyti, bet esmė yra ta, kad jis mane atakuoja su žinutėmis, kurių aš visų nebeskaitau ir stengiuosi nieko jam nebeatrašyti, nes kitaip baigiasi dar blogiau. Kai nereaguoju į jo žinutes vėl blogai, tada pradeda jo žmona mūsų motinai skambinti ir dėl manęs skųstis. Mes nebežinome kaip su juo reikia bendrauti, bijai netinkamą žodį pasakyti, nes gali laikui praėjus kaip bomba iš niekur nieko sprogti ir bus tavo žodžiai į kitą pusę išversti.
Na esmė yra ta, kad jis pridaro, įskaudina kitus, paskui giliai savyje gailisi, stengiasi vėl kažkaip su manimi bendrauti, bet to garsiai niekada nepripažįsta. Ir visa tai eina kaip užburtas ratas. Viduje jis gal ir yra geras, bet to nemoka parodyti. O mama labai pergyvena dėl mūsų abiejų, kad tokia situacija yra, mes abu jos vaikai ji abu mus vienodai myli.
Dėl to kreipiuosi į jus prašydama patarimo kaip man toliau elgtis, su tokio tipo žmogumi? Tiesiog gal aš pati kažkokią klaidą darau, visko gali būti, bet taip toliau gyventi nebegaliu, nes toks terorizavimas iš jo pusės visiems nerviškai veikia.
Ačiū
Atsakymas: Sveiki,
Laiške rašote apie pablogėjusius santykius su broliu. Klausiate, kaip su juo bendrauti. Bendraudami su kitais žmonėmis mes visi turime savus poreikius. Kai santykiai su kitu žmogumi blogi ir jis pyksta, vadinasi, jo poreikiai tuose santykiuose nėra patenkinti. Tam, kad jie būtų patenkinti, juos reikia žinoti. Sužinoti galima įvairiai. Pavyzdžiui, pasiklausti arba bandyti įsijausti į kito žmogaus poziciją (kaip jausčiausi aš, jei man taip pasakytų ar su manim taip pasielgtų?). Bandant įsijausti į kito asmens poziciją reikia nepamiršti, kad mes galim skirtingai suprasti situaciją ir kito asmens poreikius galime bandyti patenkinti ne tuo būdu, kuriuo jis norėtų. Pavyzdžiui, rūpintis kitu vienas žmogus gali pirkdamas jam dovanas, o kitas – išvirdamas arbatos. Taip pat svarbu mokėti išreikšti savo poreikius. Kitam žmogui bus geriau suprasti, jei mes tai darysime išsakydami tiesiogiai („aš norėčiau…“, „man patiktų…“, „gal kitą kartą galėtum…“ ir pan.), ne „mėtant užuominas“.
Už kiekvienus santykius atsakingi tie žmonės, kurie juose dalyvauja. Jei kalbėsime apie Jūsų ir Jūsų brolio santykius, nuo Jūsų santykių kokybė priklauso 50% , o kiti 50% atitenka Jūsų broliui. Jums reiktų elgtis taip, priklausomai, kokio rezultato norite. Pavyzdžiui, jei brolį kaltinsite, tikėtina, gausite kaltinimų atgal; jei brolį ignoruosite ir jam neskirsite dėmesio, tikėtina, (jei brolis nebus atkaklus) ilgainiui Jūsų santykiai atšals. Jei apsispręsite gerinti savo santykius su broliu, Jums reiks „išlipti“ iš to užburto rato, apie kurį rašote. Tai padaryti Jums padėtų įsivardinimas savo elgesio, kuris Jums nepadeda pasiekti to, ko norite. Pavyzdžiui, iš laiško susidaro įspūdis, kad nerimaujate dėl mamos įtraukimo į Jūsų su broliu problemas. Bet taip pat rašote, kai ignoruojate brolio žinutes, tuomet ji į tas problemas ir įtraukiama. Iš esmės, ignoravimas – nėra problemos sprendimas, greičiau, sprendimo atidėjimas. Bendravimo problemas geriausia spręsti bendraujant, atsisakant kaltinimų, nes jie neveda į problemos sprendimą ir į santykių gerinimą. Įsivaizduokite, kad Jūsų draugė turi panašių sunkumų – ką jai patartumėte?
Dar vienas dalykas, ką pastebėjau laiške – interpretacija. Interpretacija – tai reikšmė priskirta situacijai, įvykiui ar elgesiui. Kognityvinės elgesio terapijos krypties psichologai sako, kad tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, o tai, kaip jie tą situaciją interpretuoja. Pavyzdžiui, vienam dažnas skambinimas gali būti kaip rūpestingumo išraiška, kitam – kaip persekiojimas. Kai rašote, kad „brolis atakuoja žinutėmis“, „terorizuoja“, „pasakyti žodžiai sprogsta kaip bomba“, atrodo, gana didelę reikšmę pridedate toms situacijoms. Gal verta būtų paieškoti kito požiūrio? Koks kitas požiūris galėtų būti tokiose situacijose? Kaip kitas žmogus matytų panašias situacijas? Įsivaizduokite, jei jūs brolio žinutes priimate kaip atakas ar terorizavimą, o jo tikslas kitas ir gal net palankus Jums, tuomet Jūs pykstatės tik dėl nesusikalbėjimo, o tikro pagrindo gal net nėra.
Apibedrinant, bendraujant su kitais verta įsivardinti, kokių santykių norime ir koks elgesys tikėtina, atves mus prie tokių santykių. Jei susiduriame su bendravimo problemomis, verta paklausti savęs, ar mano elgesys gerina mūsų su kitu žmogum santykius, ar blogina. Ar aš einu geru keliu? Ar aiškiai išsakau, ko iš kito žmogaus tikiuosi? Jei sudedu kažkokią reikšmę į kito žmogaus elgesį, ar tikrai gerai jį supratau? Gal verta išsiaiškinti?
Sėkmės.
Nuoširdžiai,
Psichologė Indrė Vaidelienė | psichologiniaisprendimai.lt
As zinau irgi toki zmogu, ant visu supykes, jo bendravimo stilius yra kitus erzinti. Atsakymas nemanau, kad labai gelbes, nes tikrai yra zmoniu kurie tiesiog puola istisai kitus, gali savo elgesi keist kiek nori, jie to nemato ir negirdi. As manau reikia daug kalbetis. Labai daug. Kantrybes reikia irgi be galo daug, bet jei matosi kazkur sviesa tunelio gale, kaip kad rase, kad vidui geras zmogus ir nemoka issireikst graziai. Dar greiciausiai apie tai nenores kalbetis, kol neprispausi i kampa ir ne vieno tokio pokalbio reikia kad prisikast kazkur giliau iki zmogaus. Ir aisku is saves reikia supratingumo ir rodyt bet kokiu atveju zmogui geruma. As tikiu kad visi zmones, liudni, pikti ir nelaimingi pajaute svelnuma ir meile patys susvelneja. Tik reikia dazniausiai tam kantrynes
Manau kad tai tipinis zmogus vampyras, jam reikia issikrauti ir susiurbti kito zmogaus mintis, jausmus. Tokiems visada viskas blogai visi aplink priesai, nebendrauk atstumk bet kokia informacija is jo ar mamos apie ji ir tada issispre situacija, brolio negali pasirinkti, bet bendrauti ar ne, tai jau tau rinktis.
As irgi nemanau, kad psichologes atsakymas pades.
Esme tame, kad tokie zmones nesisneka ir nieko negirdi. O jei pradesi ivardinti, ka jauti ir ko nori, spausi i kampa – bus tik blogiau.
Sprendimas yra arba visiskai nebebendrauti, arba priimti zmogu toki, koks jis yra.
Nes tas zmogus turi teise buti tokiu koks yra. Kodel jis turi elgtis taip kaip nori kiti? Kokia teise turi autore noreti ji pakeisti?
Problema yra ne brolis, o autores poziuris i ji. Puikiai suprantu, ka ji jaucia. Pati nuejau ilga kelia, kad emociskai issilaisvinciau is tokio tipo zmogaus manipuliaciju.
Tiesiog suvokiau, kad neturiu teises noret, kad jis pasikeistu.
O su tuo suvokimu pakito mano poziuris „taip jis yra toks, jis mane nervina, bet as renkuosi ar nerimauti ir pasiduoti manipuliacijoms, ar i viska reaguoti ramiai”.
Siulyciau su tokiu zmogus sneketi ramiai ir nedaugiazodziauti, nekaltinti, nebandyti paprotinti, kai kuriomis temomis visai nediskutuoti, jei perziangiamos ribos – pasitraukti arba atsakyti kazka neutralaus (nekurstyti giliu diskusiju).
Nepakeisime mes kitu zmoniu, o ir keisti juos butu egoistiska.