Esu visiškai priklausoma nuo cukraus gaminų0 (0)
Klausimas:
Sveiki,
Turiu klausimą psichologui (iš dalies manau, kad labiau psichiatro konsultacijos šiuo klausimu reikėtų) dėl priklausomybės.
Esu visiškai priklausoma nuo cukraus. Nė vienas mano vakaras negali praeiti be daugybės rafinuoto cukraus gaminių. Dieną esu užsiėmusi ir, net jeigu norėčiau, neturėčiau laiko pasmaguriaut. Tuo tarpu vakaras yra tas paros metas, kai visi darbai atlikti ir turiu laiko sau, bei labiausiai pradedu mąstyti apie tai, kaip noriu kažko saldaus. Iš pradžių maniau, kad tai valios klausimas. Vėliau mąsčiau apie emocinį lygmenį. Tačiau išanalizavau savo emocijas ir supratau, kad jokių ypatingai neigiamų emocijų nepatiriu, todėl, atmetu emocinį cukraus poreikį. Pradėjau galvoti apie fizinę priklausomybę. Anksčiau tiek saldaus maisto nevalgydavau (nebūdavo galimybės arba valdydavausi), tačiau pastaruoju metu tai tapo rutina. Daug tuo domėjausi: skaičiau, kad priklausomybė nuo cukraus yra tokia pati stipri kaip ir nuo narkotikų priklausomam asmeniui. Vis vien negaliu sau padėti pati. Iš vienos pusės, visiškai atsisakyti cukraus gaminių nebūtų labai racionalu, nes jausčiausi, kad kažko netenku (angliškai tai skamba tiksliau – deprive). Iš kitos pusės, saldumynų vartojimas „su saiku” man tuo labiau nepadeda, nes tik paragavusi, pagaunu, liaudiškai tariant, „kablį”, ir tada jau be gausybės saldumynų nebe išsiverčiu. Tokiu atveju kaip tik ir mąstau apie visišką jų atsisakymą. Su kitu maistu didelių problemų nekyla, tačiau saldumynai yra kažkas tokio, be ko tampa nebeįmanoma. Dažnai pavydžiu žmonėms, kurie tokių problemų neturi ir ramiai gyvena. Mąstau bandyti tiesiog visiškai atsisakyti saldumynų ir atkentėti šios ”abstinencijos” simptomus (kadangi, manau, iš pat pradžių būtų labai sunku. Esu jau tai dariusi ir pastebėjau, kad po kurio laiko tapo lengviau, tačiau vėliau įvyko atvirkštinė reakcija), o po to, galbūt, tas potraukis savaime sumažėtų? Koks būtų jūsų patarimas? Kaip sumažinti šią priklausomybę? Ir į kurios srities specialistą, jūsų manymu, turėčiau kreiptis, jeigu norėčiau pagalbos iš šalies?
Iš anksto dėkoju už atsakymus!
Atsakymas:
Sveika,
Tavo aprašyta situacija tikrai labai girdėta daugeliui. Dauguma žmonių negali įsivaizduoti savo kasdienybės be maisto turinčio daug kalorijų, cukraus, kitokių skonio stipriklių. Ne vienas galime prisiminti, kaip „netikėtai“ dingo nusipirktas visas šokoladas, nors norėjome tik paragauti, kaip vakaras buvo leidžiamas su dėže ledų. Besaikį greito, nesveiko, turinčio daug cukraus maisto vartojimą papildomai palaiko mus supanti žiniasklaida, reklamos, filmų industrija, todėl atsispirti žalingam potraukiui gali būti itin sunku.
Perskaičiusi apie tavo santykį su saldumynais manau, jog turi stiprų potraukį jiems, tačiau neįvardinčiau to priklausomybe. Vien tai, jog supranti, domiesi savo problemos sprendimu rodo, jog dar gali kontroliuoti situaciją (dieną, kuomet būni užsiėmusi sugebi atsispirti ir suvaldyti norą cukrui). Tačiau esi teisi, cukrus veikia tą pačią smegenų dalį, sukelia malonumo pojūtį bei priklausomybę kaip ir vartojant narkotikus. Vis dėlto vieni pagrindinių ir ryškiausių priklausomybės požymių: sveikatos bei socialinės problemos, kilusios dėl priklausomybės bei reikalingas vis didesnis cukraus kiekis jaustis gerai ir patenkinti savo poreikį, ko savo laiške nepaminėjai. Todėl išanalizavusi savo cukraus poreikį, valgymo įpročius bei motyvuota pasikeisti tikrai gali įveikti šią problemą.
Pirmiausiai, atsižvelgiant į tavo emocinę savijautą valgant saldumynus, svarbu paminėti, jog ne tik liūdesys, kitos itin neigiamos emocijos gali pastūmėti vartoti daug cukraus. Taip pat potraukį valgyti saldumynus, rafinuoto cukraus produktus gali skatinti nuobodulys (dienos darbai atlikti, likęs laisvas laikas, pastovi rutina), nuovargis, išsekimas po darbų, vienišumas, bendravimo stoka. Nežinau, ar kuris nors jausmas pažįstamas tau ir galėtų paaiškinti besaikį norą saldumynams, tačiau vertėtų labiau stebėti savo elgesio, savijautos dėsningumus. Savo laiške tu taip pat minėjai, jog anksčiau pavykdavo susivaldyti ir nevalgyti tiek daug saldaus maisto. Pabandyk atsakyti, kas pasikeitė šiuo metu, kad susivaldyti jau nebepavyksta? Galbūt įvyko kažkokie svarbūs pokyčiai, aplinkybės tavo gyvenime? Stengdamasi sumažinti stresą ir prisitaikyti prie situacijos taip pat dažniau užsimanai daug cukraus turinčių produktų.
Kadangi domėjaisi priklausomybe nuo cukraus tikriausiai žinai ir apie visas sveikatos problemas, galinčias atsirasti vartojant didelius cukraus kiekius (širdies veiklos sutrikimai, vežio, nutukimo rizika). Todėl norėdama sau padėti:
- Stenkis valgyti, kas tris keturias valandas. Ilgą laiką nevalgant cukraus lygis kraujyje nukrinta, todėl pirmiausiai mes dairomės į saldumynus, kurie gali greitai suteikti energijos ir sugrąžinti normalų cukraus lygį kraujyje. Valgydama kas tris keturias valandas išvengsi ir itin didelio potraukio cukrui vakare.
- Vartok maisto papildus. Vitaminų ar mineralų trūkumas organizme signalizuoja apie tai smegenims ir mes vis dažniau esame linkę užkandžiauti nevertingais maisto produktais bei papildyti atsargas.
- Išlik budri ir visuomet stebėk, ką, kokiomis porcijomis valgai. Prieš pradėdama valgyti saldumynus nusistatyk porciją, kurią gali leisti sau suvalgyti. Valgydama stenkis įvertinti skonį, patirtį, mėgautis maistu, ko paprastai nedarai.
- Stenkis vengti nuobodžiavimo ir savo įprastą užkandžiavimą saldumynais vakare pakeisk kitokia, tačiau malonia, džiuginančia veikla (išeik pasivaikščioti, skaityk, spręsk kryžiažodžius). Tai padės nukreipti tik į saldumynus susikoncentravusias smegenis.
- Vienas svarbiausių dalykų valdant tavo potraukį cukrui yra pakankamas laikas miegui. Yra patvirtintas ryšys tarp miego trūkumo bei ansvorio, padidėjusio apetito, potraukio saldumynams. Nepakankamai išsimiegoję, jausdami energijos trūkumą mes dažnai labai norime užkandžiauti greitai, bet trumpam energijos suteikiančiais saldumynais.
- Svarbu prisiminti, jog įveikti potraukį saldumynams, keisti įpročius turėtum pamažu. Tikrai nevertėtų staiga visiškai atsisakyti saldumynų. Turėdama tikslą saikingai MĖGAUTIS saldumynais pradėk nuo vieno pasikeitimo įprastoje rutinoje, mityboje, stebėk, kaip sekas, ką galėtum daryti kitaip, kad būtų paprasčiau keistis. Siekiant palengvinti problemos sprendimą pasikonsultuoti siūlyčiau su psichologu arba dietologu, kuris galėtų padėti pakoreguoti, sudėlioti tinkamą mitybos rėžimą bei cukraus vartojimą.
Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com
Turėjau tą pačią problemą, kaip ir tu, todėl labai gerai tave suprantu. Buvau labai nusivylus, nes per ilgą laiką supratau, kad pati problemso kontroliuoti ir išspręsti nesugebu. Negalėjau, kaip ir tu, valgyti dozuoti, nes vienas kasnelis, kurio mirk kaip reikia, o tada jau situacija nebevaldoma. Irgi ieškojau, gal man koks liūdesys, gal tas, gal anas… Dėl kitų priežasčių suprastėjo sveikata. Gydytojai ilgai ieškojo priežasties ir vis nieko nerasdavo. Nedrįsau gydytojams pasakyti, kad pamatuotų cukraus lygį. Vat kažkaip negalėjau prisiversti ir viskas. Kol galų gale atrado, kad dėl visai kitų priežasčių pakito mano virškinimas ir man nebevirškina cukraus. Tai ne cukraligė, o tiesiog cukrus patekęs į mano organizmą nevirškinamas, man sukelia labai daug nemalonių pojūčių. Kai gydytoja tą pasakė, gavau lengvą šoką, tai kaip aš be saldumynų??? Bet kas pasakyta gydytojos, šventa. Todėl nustojau valgyti. Iš pradžių su didžiausia nuostaba. Lomkes iš dalies keitė didelė nuostaba „taip kaip čia taip dabar?” „tai kaip čia gyvensiu aš dabar?” „tai ką valgyti, kai norisi kažko skanaus?” ir t.t. ir pan. Po kelių savaičių taip atsigavau, kad pati savęs nepažįstu. Kiek nukrito svoris, susitvarkė seniai kamavusios virškinimo problemos, atsirado daug energijos, arbatą saldinu stevia, perku džiovintų vaisių, kurie neprisotinti cukrumi ir juos graužiu (arba šviežius), ir gyvenu daug laimingesnė iš tiesų. Per baliukus tenka nepalūžti. Visko būna, prisivalgau nutrūkus ir viskas. Po to parą dvi jaučiuosi blogai ir vėl nebesinori. Beje, turiu pasakyti, kad abstinencija buvo daug daug daug lengvesnė nei maniau, kad bus. Tai rodo, kad realiai priklausomybė yra psichologinė labiau nei fizinė. O apie tai, kaip pyragėlis tirpsta burnoj pagalvoju iki šiol, nemanyk ;) tik kai jau turiu gerą savijautą dabar, kažkaip ji atrodo brangesnė. Beje, man labai padėjo mąstymas, kaip iškęsti va tik va šį trumpą momentą, kai taip norisi. O po to žiūrėsiu. Niekad negalvoju apie tai, kad dabar jau visą gyvenimą niekada negalėsiu valgyti saldumynų. Išprotėčiau turbūt :D tiesiog prakenčiu kažkaip va šį momentą. O po 15 min ir pamirštu, kad taip norėjau… Ir taip iki kito sunkesnio momento :)
Sveiki, koks tyrimas buvo atliktas? Ačiū