Išsiskyriau su vaikinu: jis nuolatos skundžiasi, kad nori mirti
Klausimas:
Išsiskyriau su vaikinu. Mano iniciatyva. Dabar, po išsiskyrimo, jam labai blogai. Jis nuolatos skundžiasi, kad negali be manęs gyvent, kad nori mirt… Man gaila jo, daug jis man reiškė, bet žinau, kad draugauti tikrai daugiau su juo nebepajėgsiu. Bet jo vieno kančiose palikti nesinori. Bėda ta, kad šitaip, palaikydama bendravimą su juo, teikiu jam vilčių ir jis vis tikisi, jog grįšiu. ir nebegyvena, sėdi namie užsidaręs, nieko nenori. Kaip prikelt žmogų gyvenimui ir padėt suprast, kad be manęs jis įmanomas?..
Atsakymas:
Bet kokiuose tarpžmogiškuose santykiuose yra svarbu nuoširdumas ir atvirumas. Panašu, kad jūs taip ir elgiates. Nors laiške nerašote, dėl ko jūs išsiskyrėte, bet apie santykius su draugu jau kalbate butuoju laiku: „daug jis man reiškė”. Šių santykių toliau poselėti nenorite: „draugauti tikrai daugiau su juo nebepajėgsiu”. Todėl šios skyrybos įvyko jūsų iniciatyva. Panašu, kad jūsų draugas dar jaučia jums artumą, poselėja viltis. Todėl nutrūkę santykiai jam yra praradimas. Praradus gedima: sunku patikėti pasikeitusia situacija, norisi prarastąjį susigrąžinti, išgyvenamas pyktis, liūdesys. Šie jausmai yra neišvengiami, svarbu juos išgyventi: taip atsisveikiname su netektimi ir ją paleidžiame.
Klausiate, kaip galite padėti buvusiam vaikinui. Pirmiausiai, atsiradusios naujos ribos tarp jūsų turi būti aiškios ir tvirtos: jūs išsiskyrėte ir bendros ateities nebėra. Kaip buvęs draugas jaučiasi, ir kaip jis būna su savo jausmais – pirmiausiai, jo paties, o ne jūsų atsakomybė. Pasitikėkite savo draugu ir leiskite išgyventi šį praradimą pačiam. Jeigu jam reikia palaikymo ir paguodos, jis pats gali tai susirasti artimoje savo aplinkoje. Tik išgyvenęs šią netektį, galės kurti naujus santykius. O jūs žvelkite į priekį ir eikite pirmyn: pažinkite naujus žmones, kurkite ir poselėkite santykius, kuriuose jausitės gerai.
Psichologė Jolanta Žilinskienė
Gali sudominti: Gelbėtojas, persekiotojas ir auka, Nežinau kaip nutraukti santykius, nes jis tada grasina nusižudyti
Nė neįsivaizuodčiau nuotolinės pagalbos. Ta prasme, vis viena, jei žmogui reikia padėti, pabendrauti, suteikti tvirtumo, reikia kažkaip ir prisiliesti, reikia fizinio kontakto. Jei norite padėti per atstumą – pasimelskite, visais kitais atvejais – susitikti reikės, jei nenorite po to savęs kaltinti, kad susiradote dar prastesnį nei buvusysis.
Pažaiskite žaidimą ir susipažinkite tarytum per pirmą pasimatymą, nustatykite taisykles ir jei draugo kančios suteikė išminties, jo vidines permainas bemat pajusite, tik žaisti nenutraukite. Žaiskite taip, kaip įsivaizduojate savo idealų pirmąjį pasimatymą, idealią pažintį, kokie bus idealūs santykiai toliau ir lai jūsų vaikinas pasitempęs pasistengia neapvilti. Tiesiog elkitės kaip tvirta moteris dėl kurios dėmesio kovoja vyras. Net nežinant kiek laiko jau išsiskyrę, galima manyti, jog gilus ilgesys galėjo pažadinti būtent tą vyrą, apie kokį visada svajojote ir norėjote. Rūpestingą, mylintį, laukiantį jūsų su arbata. Turbūt jau nujaučiate tai, bėda, kad nepasikliaujate savo gilia intuicija ir linkstate vadovautis abejojančiu protu, šnabždančiu „O jei vėl tas pats?”
O jeigu ne??
Kodėl ne?? Todėl kad užuojauta artimajam nepaprastai taurus jausmas. Puoselėkite jį, nes anksčiau to nepastebėjote turį, nesimokykite slopinti, nes tai persmelkia visas gyvenimo sferas. Mokykite to ir vaikiną, nes jam sunkiai sekasi atleisti taip ,kaip jums, tiesiog kad jūs – stipresnė. Kas lieka, tai tik tuo įsitikinti, ramiai, be priekaištų, kaip dviem suaugusiems ir truputį romantiškiems žmonėms. Ir kas gi nesvajoja apie tobulą pirmąjį pasimatymą pačiu gražiausiu metų laiku – pavasarį? Tegul ir iš antro karto. :) Viskas bus gerai!