Jaučiu, kad savo vaikinui darau gėdą

2 Responses

  1. vdas parašė:

    Išskirkite, ką jūs galvojate apie save. Ką jūs galvojate apie save prie vaikino. Ką jūs galvojate apie vaikiną. Ką galvojate apie vaikiną, kaip jis galvoja apie jus. SVarbiausia, ką jūs galvojate ką galvoja vaikino draugai apie vaikiną, kuris galvoja apie jus, kaip kad galvojate kad visi jie galvoja.
    Matote, tai painiava. Todėl tam tikroje vietoje reikia užbrėžti storą riebų juodą brūkšnį ir pasakyti – tai man nė motais.. Sakote nemokate įvairiai rengtis.. Esu tikras teko girdėti apie Koko Šanel (Coco Channel) ir jos įkurtus mados namus. Neabejoju, kad jos suknelė ir kvepalai tikrai sušildytų jūsų širdutę. ;) Bet įdomiausia, kad kai CC ėmė garsėti Paryžiuje savo stiliumi ir apsirengimu, daugelis garsiai peikė ir kritikavo, kad ji visiškai neturi skonio, mados jausmo ir t.t. ir apskritai nepridera, nes yra tokia tokia „pernelyg”. Tačiau tai nesutrukdė CC deriniui tapti žinomiausiu ir geidžiamiausiu visame pasaulyje :) Nes Coco Channel taip atremdavo kritiką: „Man nerūpi ką jūs pagalvojote apie mane. Apie jus aš visiškai nieko nepagalvojau!” Na kažkaip panašiai verčiasi.
    Taigi, svarbiausia yra ką galvoji apie save, o ne ką kiti „galbūt” galvoja. „Galbūt”, nes iš tikrųjų kiti nė negalvoja visą dieną apie tai. Nėra laiko. Ir be galo nuobodu. Neverta savęs gramdyti, tai mažai kam patinka. Geriau pamėginti susieškoti savo stipriąją pusę, pranašumą – tas kas ir gerai sekasi, ir kas išties patinka. Ir įdomu.

    Savikritika iki tam tikro laipsnio yra sveikas spyris per sėdynę pasitempti, pasitobulinti, pasimokyti. Problema kaip psichologė ir sako – ilgalaikė kritika, pastovus savęs ėdimas dėl to paties. Suprantama, sunku šeimoje. Kaip ir daugeliui kitų šeimų. Bet, hey, kažkodėl vaikinui patikai. Net ne drabužiai patiko, o kažkas kažkas. Tai kodėl paleidžiate paskutinę galimybę parodyti vaikinui kad gali visapusiškai jumis pasirūpinti? Papuošti. Kodėl norėtųsi puoštis savo jėgomis? Ypač jei tai keblu. O va vaikinui tai tikrai būtų malonu. Ir kilnu iš jo pusės apipilti savo merginą auksu. Prisiminkite, kaip tikrąją pasakų Pelenę atranda pats princas. Ir ji pakeri ne savo turtais, kurie princui nerūpi, o savo gležnu moteriškumu, rūpestingumu, kuklumu. Ir paslaptingumu – na kas ta princesė, pametusi batelį. Ir po to visi gyveno ilgai ir laimingai. Galvosit, tik pasakose visi laimingi? Manau, kad ne tik.

  2. Joele parašė:

    Lina Batutyte and vdas, jus esate super! (:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *