Kaip suvaldyti pyktį ir nebūti tokiai nervuotai?

0 (0)

Esu mergina, man 14 metų. Norėčiau jums papasakoti apie man iškilusią problemą. Viskas prasideda nuo to, kad mokykloje ar kitoje viešoje vietoje aš būnu linksma, pozityvi, turiu daug draugų, padedu kitiems ir viską apibendrinus – viskas yra tiesiog tobula. O namie, namie aš dažnai verkiu, visada būnu pikta, į visus klausimus atsakau piktu, pakeltu balsu „ne!”, ir būnu labai labai nervuota. Atrodo iš tų nervų galėčiau laisvai kam nors trenkti, noriu išsilieti. Neišeina susikaupti ir mokytis, beveik nieko namie nevalgau, viskas atrodo neskanu. Nepatinka man aplinka, stengiuosi kuo labiau pakeisti savo kambarį, kad kuo labiau primintų ką nors kitą, ne namus.
Tai, vienu žodžiu, mano klausimas būtų toks, kaip suvaldyti pyktį, nebūti tokiai nervuotai?
Toma (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Karolina Puzinaitė:

Labas Toma,

Ačiū, kad daliniesi tokia asmenine problema, tuo pačiu ieškodama sprendimo ją spręsti. Visa tai patvirtina, kokia svarbi tau yra ši situacija. Aiškiai nupasakojai, kaip elgiesi mokykloje, o kaip namuose, galima pastebėti, kad tavo savijauta ir elgesys kardinaliai skiriasi. Siūlau pamąstyti, ko trūksta namuose, kad jaustumeisi taip pat gerai, kaip ir mokykloje? Kas yra tokio mokykloje, ko nėra namuose? Kas būtent namuose iššaukia pyktį?

Tavo konkretus klausimas buvo kaip suvaldyti pyktį ir kokie galėtų būti efektyvūs pykčio valdymo būdai namuose. Taigi eikime prie jų. Visų pirma yra svarbu suvokti, kokie pirmieji fiziniai požymiai tau parodo, kad tu supykai. Kiekvienam žmogui jie yra skirtingi. Vienam žmogui pradeda pilti karštis, kitam smarkiau plakti širdis, trečiam galvoje pradeda gamintis labai daug minčių apie neteisybę ir t.t.

Taigi, kai jau pradedi jausti, kad įvyksta kažkokie pokyčiai kūne, tuoj pat turėtum stabdyti save, kad neįeitum į pykčio situaciją. Visų antra, jeigu jau supykai, labai geras būdas yra pyktį perkelti ne į veiksmą, o pabandyti vaizduotėje su juo susitvarkyti. Gali įsivaizduoti ką tik nori, kaip atrodo tavo pyktis, ką tu su juo darai ir t.t. Trečias būdas, jeigu pyktis labai dėdelis, galima bandyti jį „iškrauti“. Ką tu beje ir minėjai, tik „iškrauti“ racionaliais būdais. Paimk popieriaus lapą ir suplėšyk jį smulkiais gabalėliais galvodama apie tai, kad pyktis palieka tave. Galima patrypti kojomis ar paploti rankomis. Veikimas rankomis ar kojomis, pykčio metu yra pagrįstas biologiškai. Taip pat tinka bet kokia fizinė veikla, tai gali būti grindų plovimas, sportas, šokiai.

Visi šie būdai sumažina pakilusį hormonų lygį. Ketvirtas būdas, rašymo terapija. Paimk popieriaus lapą, nusistatyk laikrodį, ir 10-15min., rašyk ant lapo viską, kas ateina į galvą. O jeigu tu būsi supykusi, ateis labai daug. Priekaištai, mintys apie neteisybę ir t.t.Vėliau tą popieriaus lapą galima suplėšyti, sutrypti ir išmesti. Tokie rituališki veiksmai padeda sumažinti pykčio emociją. Penktasis būdas yra kognityvinė technika. Kai tik pradėsi jausti, kad galvoji apie neteisybę, ar mintyse labai pyksti, pasakyk garsiai žodį „stop“. Ir tuomet pasistenk nustoti apie tai galvoti, imk galvoti apie kažką kitą. Neįsivažiuoti į piktus apmąstymus yra labai svarbu, nes paprastai jie reikalauja daug mūsų energijos ir niekur neveda.

Pateikiau keletą pykčio valdymo būdų, svarbu, kad atrastum tinkantį būtent tau. Galbūt iš mano siūlomų, kils minčių apie naujus pykčio valdymo būdus. Noriu pabrėžti, kad suvaldyti pyktį yra gana sunku, bet įmanoma. Tai yra didelis meistriškumas ir to mokytis reikia neskubant, išsikeliant sau po nedidelį tikslą. Taigi, linkiu sėkmės!

Psichologė Karolina Puzinaitė
El. p.: karolina.puzinaite@gmail.com
Iliustracija: madstreetz / flickr.com