Kodėl santykiai būna gražūs ir saldūs, bet vėliau atšąla?
Klausimas:
Sveiki, kiekvieną dieną jūsų puslapyje perskaitau bent po straipsnį ir pasisemiu dienai gerų emocijų, pamąstymų ir gerų minčių. Tačiau nesugebu savyje atrasti vidinės dvasinės ramybės ir visapusiškos laimės, gal nemoku jos susikurti.. Tiesiog ir iš pirmos pažiūros, bet vėliau dėl neaiškių priežasčių jie atšąla ir viskas pasibaigia.. Mėginu suprasti dėl ko taip vyksta, bet tie atradimai ir praradimai varo į neviltį.. O tada jaučiuosi vienišas ir užsidaręs savyje.. Stengiuosi užsiimti veikla, darbais, sportu, skaitymu, linksmybėmis ir panašiai, bet tos mintys, kad asmeniniuose santykiuose nėra jokio stabilumo ir harmonijos neatradimas įkabina kažkokį inkarą kurį būna sunku pavilkti..
Gal patartumėt šiuo klausimu? Kaip pakeisti mąstymą ar elgseną? Juk priežasčių ir variantų gali būti n…?
Atsakymas:
Iš jūsų laiško suprantu, jog didžiausią nerimą jums kelia tai, jog vis nepavyksta užmegzti ilgesnio santykio su mergina. Rašote, jog tai, kad asmeniniuose santykiuose nėra harmonijos jus gramzdina it inkaras.
Kaip pats suprantate ir spėjate, iš tiesų jūsų situacijos priežasčių gali būti tikrai nemažai. Sunkoka būtų tiksliau jas nusakyti ir įvardinti, kai tiek mažai informacijos apie jus yra žinoma. Taip pat sunkoka būtų kalbėti apie tai, kaip pakeisti mastymą ir elgesį, kai neaišku, koks elgesys ir koks mastymas egzistuoja. Šiaip ar taip pamėginsiu aptarti dažniau pasitaikančias keblumų išlaikyti artimus santykius priežastis. Gali būti, kad kažkuri, ar kažkurios iš jų vienaip ar kitaip atspindės jūsų situaciją ir jums taps bent kiek aiškiau.
1) Ankstyvojoje jaunystėje, maždaug iki 25 metų (kartais ir ilgiau) tam tikri keblumai santykiuose, santykių nestabilumas bei nepastovumas yra pakankamai normalus reiškinys. Tuo periodu jaunuoliai renkasi, ieško, mokosi būti poroje. Šiuo atveju viskas yra tvarkoje, tiesiog reikia laiko brandai ir patyrimui įgyti.
2) Kartais nesugebėjimas išlaikyti santykių gali būti susijęs su tuo, jog asmuo nėra patyręs, ką iš tiesų reiškia ilgalaikė partnerystė, ilgalaikė meilė ir švelnumas – t.y. nematė to visų pirma savo tėvų šeimoje, neišmoko, nepajuto.
3) Kartais tam tikras nemalonus savo tėvų, ar savo paties santykių patyrimas suformuoja tam tikras baimes būti poroje, baimes prisirišti prie kito žmogaus, įsipareigoti jam. Tai gali būti baimė to, kad santykiai vėl nepavyks arba bus tokie pat sunkūs ir skaudūs, kokie buvo tėvų santykiai, dėl to atrodo kur kas mažiau skausminga tiesiog jų netęsti.
4) Kartais santykių pradžioje žmonės susikuria labai daug nerealių iliuzijų apie santykius ir tą žmogų su kuriuo juos kuria. Iliuzijoms, be abejo, lemta sugriūti, o toje vietoje lieka stiprus nusivylimas santykiais, ir, žinoma, nenoras juos tęsti. Svarbu būtų mėginti realiau vertinti santykius, suvokti, kur yra ribos, ko iš tiesų galima tikėtis iš kito žmogaus.
5) Kartais santykių pradžioje vieno iš partnerių stiprus nerimas dėl santykių ateities, bei desperatiškas kabinimasis į partnerį ir santykius gali išgąsdinti kitą santykių dalyvį. Tas nerimas gali būti susijęs su tam tikrais nemaloniais patyrimais praeityje, arba iš esmės nesugebėjimu kurti saugius santykius ir stiprų santykių nerimą, kuris gali būti atsineštas iš gilios vaikystės, kaip nesaugaus santykio ir prisirišimo prie tėvų pasekmė.
Galbūt kažkas jums tinka iš aukščiau išvardintų, o gal netinka niekas, be abejo priežasčių sąrašą galima būtų dar tęsti, tačiau konkrečiau jums padėti būtų galima tik geriau žinant jūsų situaciją. Kiekviena iš šių priežasčių, išskyrus pirmąją, reikalauja nuodugnios analizės bei darbo su savimi.
Tačiau gali būti, kad jūs tiesiog kol kas dar nesutikote žmogaus su kuriuo iš tiesų abiems būtų gera, kurį suprastumėte ir kuris suprastų jus, su kuriuo sutaptų požiūriai, interesai, matymai. Gal tiesiog reikia dar šiek tiek laiko, ir, žinoma, ramybės ieškant. Vertingi dalykai dažniausiai neįvyksta greitai, jiems reikia subręsti, juos reikia išmokti atpažinti ir išmokti priimti. To jums ir linkiu.
Psichologė Giedrė Gutautė – Klimienė
seimospsichologas.org