Profesinė branda

Profesinės brandos sąvoka yra svarbi profesinio konsultavimo ir ugdymo programose, o taip pat daugelyje profesinės raidos programų versle ir pramonėje. Mokslininkai tyrinėja profesinę brandą, laikydami ją pagrindiniu profesinės raidos aspektu ir ieškodami naujų profesinės brandos proceso dėsningumų. Visgi mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojamas tolimesnių profesinės brandos tyrinėjimų reikalingumas. Mažai dėmesio mokslininkai iki šiol yra skyrę moterų profesinės brandos tyrimams. Mokslinėje literatūroje galima rasti ne tik profesinės brandos, bet ir karjeros brandos (angl. kalba career maturity) sąvoką. Jos paprastai vartojamos kaip sinonimai (Walsch, Savickas, 2005).

Super yra laikomas vienu iš pirmųjų profesinės brandos sąvokos tyrinėtojų. Mokslininkas, plėtodamas savo profesinės raidos teoriją, profesinę brandą apibrėžia kaip individo pasiruošimą spręsti profesinės raidos uždavinius, iškylančius prieš individą dėl jo biologinės ir socialinės raidos bei individų, jau pasiekusių kurią nors profesinės raidos stadiją, lūkesčių. Profesinės brandos sąvoka atspindi požiūrį į profesinę raidą kaip į ilgai trunkantį procesą (Super et al, 1981).

Super ir bendraautorių (1981) sukurtas profesinės raidos modelis numatė penkias profesinės raidos stadijas: augimo (growth) arba vaikystės stadiją, tyrinėjimo (exploration) arba paauglystės stadiją, įsitvirtinimo (establishment) arba jaunystės stadiją, išlaikymo (maintenance) arba brandos stadiją, nykimo (decline) arba senatvės stadiją. Profesinės raidos modelio autorius pabrėžė, kad kiekvienos stadijos amžiaus ribos yra santykinės, nes – kaip bendroje individo raidoje, taip ir profesinėje – branda neturi griežtos amžiaus ribos.

Profesinės brandos sąvokos įvedimas įgalino mokslininkus įvertinti individo profesinės raidos lygį ir laipsnį, o tuo pačiu ir individo judėjimą nuo vieno profesinės raidos uždavinio prie kito. Profesinės brandos konstruktas yra sąlygojamas įvairių kintamųjų: lyties, socialinio – ekonominio statuso, amžiaus, išsilavinimo lygio, tėvų išsilavinimo lygio, intelekto koeficiento, kultūrinės stimuliacijos lygio, profesinių aspiracijų ir pan.

Crites profesinės brandos modelis. Žinomą profesinės brandos teorinį modelį yra sukūręs Crites. Pradėjęs nuo įvairių profesinės brandos apibrėžimų analizės ir kritikos, jis apibendrino visus apibrėžimus į “du nepriklausomus matuojamus konstruktus“ (Crites, 1974):

1. Profesinės brandos laipsnis – tai individo profesinio elgesio brandumas, kurį atspindi panašumas tarp jo elgesio ir vyresnių už jį individų elgesio tam tikroje profesinės raidos stadijoje.

2. Profesinės brandos lygis – tai individo profesinio elgesio brandumas, lyginant jo elgesį su jo amžiaus grupės narių elgesiu.

Profesinės brandos išraiška Crites laiko profesinį apsisprendimą ir nagrinėja jį dviem atžvilgiais: turinio (jis yra profesinio apsisprendimo “produktas“) ir proceso (jis yra veikla, kurianti profesinio apsisprendimo “produktą“).

Mokslininkai, besidomintys profesinio apsisprendimo turiniu, savo diagnostiniuose tyrimuose naudoja profesinių nuostatų ir/arba profesinių interesų testus, o profesinio apsisprendimo proceso tyrinėtojai – testus, skirtus sugebėjimo spręsti problemas diagnostikai.

Crites sukurtame profesinės brandos modelyje yra dvi turinį ir dvi procesą apimančios dimensijos (Crites, 1974). Profesinio apsisprendimo turinys atskleidžiamas pastovumu ir išmintingumu (ši sąvoka 1978 metais buvo pakeista realumo sąvoka), o profesinio apsisprendimo procesas – kompetencija ir nuostatomis (Crites, 1978).

Profesinio apsisprendimo pastovumo dimensija siejama su profesinės raidos stabilumu laiko, srities, lygio atžvilgiu; realumo dimensija – su profesinėje raidoje atsirandančia pusiausvyra tarp pasirinktos profesijos ir individo profesinių interesų, profesinių gebėjimų, profesinės veiklos ir socialinės klasės keliamų reikalavimų profesijos pasirinkimui. Profesinio apsisprendimo kompetenciją mokslininkas apibrėžia kaip supratingumą, apimantį žinias apie save kaip individą ir turimą profesinę informaciją, ir kaip sugebėjimą spręsti problemas, planuoti, pasirinkti tikslus. Profesinio apsisprendimo nuostatos apibrėžiamos kaip dispozicinės individo reagavimo tendencijos, tarpininkaujančios profesinio apsisprendimo elgesiui ir kompetencijai.

Tiek Super, tiek Crites kurtos profesinės brandos koncepcijos ne tik davė patikimų ir naudingų duomenų, bet taip pat parodė, kad profesinė branda yra priežastinė ir validi sąvoka, naudinga suvokiant ir tiriant profesinę raidą. Šias profesinės brandos koncepcijas lyginantys mokslininkai Super koncepcijoje randa “absoliutųjį” požiūrį į profesinę brandą, nes joje dažnai vartojamos “raidos stadijų” ir “uždavinių, kuriuos iškelia raidos stadijos” sąvokos, o Crites koncepcijoje – “reliatyvųjį” požiūrį, nes naudojama individo “palyginimo su bendraamžių grupe” sąvoka, taip, kaip tai daroma tiriant intelektą (Walsch, Savickas, 2005).

Kitų mokslininkų pateikiamuose profesinės brandos apibrėžimuose kartojamos Super ir Crites profesinės brandos modelių struktūrinės dalys, todėl dėl ribotos darbo apimties jų neaptarinėsime. Dažniausiai šiuose apibrėžimuose akcentuojamas individo pasirengimo padaryti realų, atitinkantį jo amžių profesinį pasirinkimą būtinumas ir galėjimo detaliai apibūdinti savo karjerą, atsižvelgiant į egzistuojančias toje visuomenėje galimybes, buvimas.

Psichologas Dalius Milaševičius | psichologijosnamai.lt