Lawrence’as Kohlbergas: moralinės raidos stadijos

Tęsdamas Žano Piaže (Jean Piaget) darbus Lawrence’as Kohlbergas suformulavo tris raidos lygmenis, kurie atspindi augančio žmogaus suvokimą apie tai, kas yra gerai ir blogai: ikikonvencinis, konvencinis ir pokonvencinis. Kiekvienam lygmeniui priskirtos 2 stadijos, tad viso išeina 6 žmogiško suvokimo pakopos.

Mokslininkas sudarė moralinių dilemų rinkinį ir pateikė jį įvairaus amžiaus vaikams, o paskui apibendrino jų atsakymus. Pavyzdžiui, ar vyras vardu Heinzas turėtų įsilaužti į vaistinę ir  pavogti vaistą, kuris išgelbėtų jo mirštančią žmoną? Ar mergaitė Luiza turėtų mamai išduoti, kad jaunesnioji sesutė jai melavo? Nesvarbu, ar vaikas atsakė „taip“ ar „ne“; svarbiausia yra tai, kokias jis priežastis nurodė, bandydamas paaiškinti savo sprendimus.

L. Kohlbergas atrado, kad vaikų socialinio pasaulio suvokimas progresuoja ir sutampa su Piaže atrastais vaikų fizinio pasaulio suvokimo etapais. Kas iš esmės susiję su vaikų kognityvinės raidos pokyčiais. Visai maži vaikai, kas gerai, o kas blogai, vertino pagal labai paviršutiniškus požymius. Pavyzdžiui, jei suaugęs nubaudė vaiką, vadinasi tas poelgis buvo blogas.

L. Kohlbergas moralės sampratos procesą apibūdino pagal tai, kaip asmuo supranta universalius teisingumo principus, kurių pagrindas yra teisių ir pareigų pasiskirstymas pagal lygybės ir abipusiškumo principus.

Ikikonvencinis lygmuo [3 – 7 metai]

Šiame lygmenyje, kas gerai, o kas blogai nustatoma remiantis išorės autoritetais.

Pirmoji stadija: orientcija į paklusnumą ir bausmės vengimą . Šiame lygmenyje vaikai priima autoriteto požiūrį kaip savo. Teisingas elgesys yra tas, kuris atitinka autoriteto nurodymus ir padeda išvengti bausmės. Nėra abejonės autoriteto teisumu, svarbu tiesiog prisitaikyti paklūstant.  Šį mąstymą atspindi Heinzo pavyzdys.

Už vagystę: „Jeigu leis savo žmonai numirti, jis bus nubaustas.“

Prieš vagystę: „Jis negali vogti vaistų, ne jį pagaus ir pasodins į kalėjimą.“

Antroji stadija: orientacija į malonumą ir naudą. Dar kitaip vadinama – naivaus hedonizmo stadija. Teisinga laikoma tai, kas padeda patenkinti asmeninius poreikius. Jei reikia aukotis kito žmogaus labui, motyvuoja tai, kad gaus už tai kažkokios naudos mainais. Vaikas ima suprasti abipusės naudos principą. Mąstymą irgi atspindi Heinzo dilemos sprendimai. Gebama pamatyti situaciją iš savo ir kito žmogaus perspektyvos.

Už vagystę: „Heinzas gali daryti tai, ką nori.“
Prieš vagystę: „Heinzas rizikuoja daugiau nei verta.“

Konvencinis lygmuo [8 – 13 metų]

Šiuo metu imama suprasti socialines normas, jos laikomos moralės pagrindu, tačiau jau gali būti bandoma jomis manipuliuoti.

Trečioji stadija: orientacija būti geru berniuku, gera mergaite. Šioje stadijoje siekiama pritapti, todėl grupės ir aplinkos lūkesčiai gali nustelbti asmeninius. Siekiant pritapti, gali būti atsisakoma dalies asmeninių poreikių, kad pasijustų „geri“, vaikai stengiasi, kad juos mylėtų ir jiems pritartų draugai ir artimieji.

Už vagystę: „Heinzas pasielgs gerai, jei pavogs vaistus, nes privalo kovoti už žmonos interesus, sveikatą. Jei to nepadarys, bus blogas vyras.“
Prieš vagystę: „Visi galvos, kad Heinzas yra nusikaltėlis, jis užtrauks gėdą savo artimiesiems.“

Ketvirtoji stadija: orientacija į socialinės tvarkos palaikymą. Sprendžiant dilemą, kas yra teisinga, o kas ne, jau sugebama atsitraukti nuo dviejų asmenų tarpusavio konflikto ir pažvelgti į klausimą iš trečios, visuomenės perspektyvos. Individas yra lojalus institucijai, kuri palaiko jo egzistenciją.

Už vagystę: „Heinzas pasielgs gerai, jei pavogs vaistus, nes privalo kovoti už žmonos interesus, sveikatą. Vėliau gali vaistininkui sumokėti, atlikti bausmę.“
Prieš vagystę: „Heinzui privalu laikytis įstatymų, net jei žmona miršta, nes taip nutarė visuomenė.“

Pokonvencinis lygmuo

Šiame raidos etape paaugliai vis dar vertina sąžiningumą, gerbia taisykles ir įstatymus, tačiau kartais gali pateisinti ir nesąžiningumą ar įstatymų nesilaikymą siekiant aukštesnių tikslų. Individas išsilaisvina nuo neįsisąmoninto moralinių normų diktato, geba pažvelgti lanksčiai, kritiškai.

Penktoji stadija: orientacija į socialinę sutartį. Individas pradeda suvokti, kad bet kuri taisyklių sistema yra tik viena iš daugelio, todėl geba įsivaizduoti alternatyvas. Nemato taisyklių, įstatymų, kaip nustatytų visam laikui, tai tik instrumentai žmonių vertybėms įgyvendinti. Galima keisti įstatymus, jei yra svarių etinių argumentų.

Už vagystę: „Teisė gyventi yra aukščiau už įstatymus, draudžiančius vogti.“
Prieš vagystę: „Heinzui privalu gerbti įstatymus, jei nori gyventi toje visuomenėje“

Šeštoji stadija: orientacija į universalius etinius principus. Kas teisinga, o kas ne, sprendžiama remiantis paties individo pasirinktais etiniais principais, kurie jam atrodo racionalūs, visapusiški, universalūs. Suvokiama, kad tam tikri bendri etiniai principai yra viršesni už juridiškai įtvirtintas normas ir prievoles. Individas, priimdamas moralinius sprendimus, geba atsižvelgti į daugelį moralinės dilemos perspektyvų ir pasirinkti optimaliausią iš jų.

Už vagystę: „Heinzas, nepadaręs visko, ką tik galėjo, kad išgelbėtų savo žmoną, iškels materialinę kažkieno nuosavybę, turtą, aukščiau, nei žmonos gyvybė, o tai klaidinga.“
Prieš vagystę: „Jei Heinzas pavogs vaistus, kiti gal jo ir nesmerks, bet jis pats bus sulaužęs savo garbės ir sąžinės principus, išduos save ir pats save pasmerks.“

Pats L. Kohlbergas manė, kad tik maža dalis individų pasiekia šeštąją stadiją. Maždaug du trečdaliai žmonių likea ketvirtoje stadijoje [orientacija į socialinės tvarkos palaikymą]. Kita vertus, kai kurie žmonės, gebantys samprotauti šeštojo lygmens abstrakcijomis, gali ir nenorėti nugyventi tokio „kankinio“ gyvenimo, kokį nugyveno Sokratas, Mahatma Gandis ar Martinas Liuteris Kingas, todėl renkasi sąmoningai žemesnį lygmenį.

Pagal:

1. Jonathan Haidt „Teisusis protas. Garsus psichologas paaiškina, kodėl žmonės nesutaria, ir nurodo kelius į tarpusavio supratimą“, Kitos knygos (2023, 20-25p.)
2. Rita Žukauskienė „Raidos psichologija: integruotas požiūris“, Margi raštai (2012, 463-469 p.)

Asociatyvi portalo iliustracija: Bruno van der Kraan / Unsplash „Easter cave at sundown“, Curacao