INFORMACIJOS VARTOJIMO YPATUMAI0 (0)
Koks galingas ir populiarus tapo judėjimas už sveiką, gražų kūną, už gerą fizinę savijautą. Kaip pasikeitė ir keičiasi mūsų gyvenimo ir maitinimosi įpročiai. Pasvajokime, o kas būtų, jei dalį šios energijos skirtume asmenybės puoselėjimui, psichologinės savijautos gerinimui, kiek galėtų sumažėti depresijų, nerimo, savižudybių atvejų. Juolab, kad fizinės ir psichologinės savijautos gerinimo būdai yra panašūs, tereikia suformuluoti savo tikslą ir kasdien kažką padaryti dėl jo.
Kaip mūsų fizinė sveikata didele dalimi priklauso nuo maisto, kurį vartojame, taip psichologinė ir dvasinė sveikata priklauso nuo psichologinio „maisto”, tai yra informacijos. Toliau ir pabandysiu palyginti maisto kūnui ir maisto asmenybei vartojimo ypatumus.
Informaciją, kaip ir maistą, svarbu vartoti saikingai, geriau nevalgyti, jei nesi alkanas. Daugumai pažįstama situacija: kai jaučiame nerimą, nepasitenkinimą, lyg savaime atsiduriame virtuvėje ir ieškome, ką užkąsti. Tas pats ir su informacija, neramu – dar kartą atsidarome Facebook‘ą ar naujienų portalą. Ši, dažniausiai nereikalinga informacija, kaip ir nereikalingas maistas, nepagerina mūsų savijautos, greičiau tik pagilina negatyvią būseną. Šioje situacijoje sveikiau būtų sustoti ir paklausti savęs: kas yra negerai, kas sukėlė šią būseną? Pagalvoti, kaip mes galėtume pakeisti netinkančią situaciją.
Informacija, kurią mes priimame pasyviai, neanalizuojame, nebandome pajausti jos poveikio mūsų būsenai, kaupiasi mumyse. Ji kaip maisto medžiagos kaupiasi kūne riebalų pavidalu, jei nedirbame fizinio darbo ir nesportuojame. Vietoj to, kad padėtų mums eiti pirmyn, keisti gyvenimą į gerą pusę, sukaupta informacija gali tapti našta. Kai reikia priimti sprendimą, į galvą ateina įvairios, kažkada girdėtos, skaitytos mintys, nuomonės, kurios dažnai prieštarauja viena kitai. To rezultatas gali būti laiku nepriimtas sprendimas.
Atidžiau priimkime, daugiau analizuokime masinės informacijos priemonių pateikiamą informaciją, kurioje paprastai būna gausu įvairių priedų ir skonio stipriklių, tai yra komentarų ir kitų akcentų. Neklausykime apkalbų, gandų, nes tai jau panašu į kažkieno pusiau apvirškintą maistą, kurį jums siūlo paragauti.
Žinome, kaip sveika yra kartais pabadauti, padaryti iškrovos dieną. Taip pat naudinga yra informacinės iškrovos diena – informacinis badavimas, kai atsisakome televizijos, interneto, telefono ir likę vieni su savimi, tyrinėjame savo vidų, o ne mums siūlomą informaciją iš išorės.
Kas pirmiausia patraukia mūsų dėmesį, kai renkamės maistą nesąmoningai, nežinodami, kaip jis gali paveikti mūsų organizmą? Stiprus skonis, kvapas, ryški spalva nulems mūsų pasirinkimą, tačiau, kaip mes žinome, tai retai būna sveiko maisto požymiai. Ši analogija tinka ir informacijai, kai renkamės nesąmoningai. Pirmiausia nesąmoningai atkreipiame dėmesį į labiausiai šokiruojančią neigiamą informaciją – konfliktus, agresiją, nelaimes. Jei visą dėmesį atiduodame šiai informacijai, sulaukiame pasekmių – slogios nuotaikos, nerimo, baimės, apatiškumo.
Pozityvi informacija – kaip ir sveikas maistas retai būna ryški, šokiruojanti, tačiau jos vartojimas atneša visai kitokias pasekmes: pozityvumą, tikėjimą, ramybę, o visa tai apibendrinus – laimę.
Šį lyginimą galėsite tęsti patys, jei dažniau stebėsite save ir informaciją, kuri jus supa. Manau, kad geriausia apsauga nuo neigiamo informacijos poveikio yra aiškus savo gyvenimo prasmės suvokimas, supratimas, kad tai, kas yra svarbiausia ir brangiausia, slypi mūsų viduje, ne išorėje.
Psichologas Remigijus Stripeikis | gyvenkimegeriau.lt