Pastaruoju metu esu linkusi užsidaryti savyje, nebereikia draugų, aš nieko nebevalgau
Klausimas: Pastaruoju metu aš visai nebesuprantu kas su mainmi darosi. Anksčiau jaučiau vidinę motyvaciją kažkokiai veiklai, jaučiausi stipri, netrūko gerų emocijų, kurios padėdavo ištverti ir sunkesnius momentus. Pastarosiomis savaitėmis aš vis labiau linkusi užsidaryti savy. Man nebereikia draugų, aš nieko nebevalgau, dingo noras bendrauti, bet kartu kuo toliau tuo labiau sunku būti vienai. Mane užvaldė apatija, aš jaučiuosi taip blogai, kad sunku tą nusakyti žodžiais, todėl ne visi mane supranta, ir ne visiems galiu pasipasakoti, kad sulaukčiau protingo patarimo. Aš praradau norą gyventi. Nebežinau kaip toliau turėčiau kapstytis iš savo tokios būsenos. Prašau Jūsų ptarimų, kaip turėčiau elgtis, nes nebežinau, kaip vėl įgyti džiaugsmą gyventi.
Kristina
Atsakymas: Labas, Kristina. Suprantu, kad tai, kaip dabar jautiesi tave neramina. Ypač dėl to, kad, kaip teigi, anksčiau jauteisi kitaip. Jau žengei pirmą žingsnį – parašei mums. Juk tam irgi reikia pastangų ir motyvacijos, kurios tau paskutiniu metu trūksta. Taip pati minėjai, kad turi draugų. Nors sakai, kad tau jų nebereikia, bet kartu ir sunku būti vienai. Tik sakai, kad ne visiems gali papasakoti, kaip jautiesi. Kartais labai sunku savo jausmus išgyventi savyje. Galbūt visgi turi žmogų, kuriam gali papasakoti kaip tu jautiesi. Pasidalinus savo liūdesiu dažniausiai jis sumažėja. Taip pat visada gali kreiptis pas psichologą, kuris tave išklausys ir padės išspręsti susidariusią situaciją.
Minėjai, kad tave užvaldė apatija. Apatija dažnai atsiranda tada, kai nematai prasmės savo veikloje, gyvenime. Siūlau pagalvoti, kas tau teikia džiaugsmą ir dažniau užsiimti ta veikla. Sakai vienai sunku būti, bet draugų lyg ir nebereikia, gal padėtų buvimas tarp naujų žmonių, atrastum naujų draugų. Galbūt padėtų nauja veikla. Mintys būtų užpildytos apie naują veiklą ir apatija pamažu dingtų.
Ačiū tau, Kristina, už laišką, linkiu nenuleisti rankų ir nugalėti apatiją bei blogą jausmą.
Psichologė Aistė Jankauskaitė
Tel. nr: +37062767285
el.paštas: jankauskaiteaiste@gmail.com
Kristina, labas, parašyk man :) lauragalvelyte@gmail.com
Mano pasiūlymas būtų išsiaiškinti tokio liūdesio priežastis. Matyt, kažkas tave neramina, gal gyvenime įvyko skaudūs dalykai, su kuriais nesusitaikei, gal jautiesi kalta ir pan. Pagalvok apie tai, nebijok paanalizuoti, nueik į bažnyčią, sukalbėk nuoširdžią maldą, kurią tik moki ir paprašyk Dievo pagalbos. Jei matysi, kad viena negali susitvarkyti, tuomet ieškok profesionalios pagalbos – nueik pas psichologą. Tai tikrai labai natūralu ir reikalinga – neretai mes vieni negalime sau padėti, nereikia bijoti prašyti pagalbos.
Labas Kristina.Jeigu nori išsikalbėti parašyk man,gal rasiu kaip padėti :) brutalisman@gmail.com
O jei liūdesio priežąsties nepavyksta išsiaiškinti? Kažkas neduoda ramybės, skauda širdį, o kodėl neaišku, ar veikiau dar nesuprantu. Ištiesų vienai su tuo susitvarkyti sunku, bet psichologais nežinau ar pasitikiu.
Negaliu tau niekuom patarti, kadangi pati nerandu prasmės gyventi beto galvoju apie savižudybe.