Kaip abiturientui „žvalgui“ pasirinkti profesiją?
Klausimas: Sveiki, man 18 metų, mokausi 12 klasėje. Mane, kaip tikriausiai ir daugumą tokio amžiaus asmenų, kamuoja klausimas, kokią profesiją ar gyvenimo kryptį pasirinkti. Tačiau niekaip negaliu apsispręsti. Mokytis tik dėl diplomo, kai tai negarantuos, jog rasi darbą, nėra jokio noro. Be to, dar esu „žvalgas“ ir pomėgių turiu nemažai bei labai skirtingų. Taigi, ką daryti? Ar stengtis išsirinkti vieną profesiją ir kaip nors prisiversti to mokytis? O gal bandyti užsidirbti iš pomėgių?
Rimas
Atsakymas: Sveikas, Rimai,
Ačiū už laišką. Iškėlei klausimą, bene svarbiausią kiekvienam abiturientui.
Profesijos pasirinkimas yra gana sunkus uždavinys daugeliui stojančiųjų. Tačiau tam tikriems žmonės, pasižymintiems tam tikru ypatingu mąstymo stiliumi, tai atrodo nepakeliama. Tokie yra vadinamieji žvalgai. Jų pomėgiai nuolatos keičiasi, lanko daugybę būrelių, paprastai būna labai gabūs beveik viskam, mokykloje sekasi gerai, nes jiems PATINKA MOKYTIS. Ir mokosi jie ne tik dėl rezultatų, bet pirmiausia dėl pažinimo džiaugsmo.
Dažnai tokiems vaikams ir jaunuoliams psichologai, karjeros konsultantai, koučeriai ir kiti specialistai nustato DAUG GABUMŲ ir vistiek SIŪLO PASIRINKTI VIENĄ. Tačiau nei vienas žvalgas nenori jokio vieno darbo dirbti visą gyvenimą! Jis niekada NEBUS LAIMINGAS realizuodamas save VIENOJE SRITYJE. Ne tam Kūrėjas jį apdovanojo daugybe talentų, kad žmogus pasirinktų vieną. Jiems tai būtų tas pats, kas valgyti vieną produktą visą laiką.
Pirmas ir pats svarbiausias patarimas – NESIRINKTI labai kruopščiai. Ar bent jau renkantis negalvoti apie ją (ką tokią?) kaip apie pasirinkimą visam gyvenimui. Viena iš dažnų klaidingų prielaidų – kad turite pasirinkti vieną vienintelę darbinę veiklą visam gyvenimui. Ačiū Dievui, gyvename dažnų ir greitų pokyčių amžiuje. Net patys sėkmingiausi savo srities specialistai keičia profesijas, gyvenimo būdus. Žvalgai jame turi pranašumą, nes yra lankstūs, jie žymiai lengviau keičiasi su gyvenimu (arba „gyvenimo tekmėje“, „gyvenimui bėgant“ „gyvenime“, nors nebūtinai).
Raštu (!) sudaryk sąrašą darbų, veiklų, profesijų, kurias norėtum išbandyti. Pamatysi, kad sąrašas nėra begalinis. Dar daugiau – nėra toks ilgas, kaip įsivaizdavai. Jei leidžia gabumai, turimas laikas (tiksliau, gebėjimas jį efektyviai išnaudoti) ir finansai, gali studijuoti keliuose universitetuose vienu metu. O galbūt pažvelgus į sąrašą kils naujų įžvalgų ar ypatingų, originalių sprendimų? (Jei norėsi asmeniškai kažko paklausti, parašyk).
Kaip sakė žymus filosofas Arthuras Schopenhaueris, „Talentingas žmogus – tai šaulys, galintis pataikyti į taikinį, į kurį nepataiko kiti. Genijus – tai šaulys, pataikantis į taikinį, kurio kiti nemato“. Žvalgai, dėl plataus požiūrio į pasaulį ir dėl pomėgių įvairovės, tuos taikinius pamato. Arba susikuria patys.
Laiške iškeli pasirinkimą – studijuoti arba užsidirbti iš savo pomėgių. O jei bandyti suderinti abi galimybes? Siūlau studijuoti tai, kas šiuo metu prie širdies, arba ten, kur pavyks įstoti (nes patinka kelios kryptys). Todėl, kad studijos duoda ne tik diplomą ir žinių (nors tai irgi reikalinga), bet, svarbiausia, suteikia galimybę naujoms, įdomioms ir vertingoms, pažintims (čia žymiai lengviau rasti bendraminčių), padeda išmokti ieškoti ir analizuoti informaciją. Ir daugybę patirties, kelionių bei galimybių. Studijų metus daug kas prisimena kaip gražiausius ir įdomiausius gyvenime. O bestudijuojant neapleisk kitų savo pomėgių, ir, kaip sakai, galbūt bandyk iš jų užsidirbti.
Dar viena dažna prielaida, apsunkinanti profesijos pasirinkimą – kad po vidurinės mokyklos baigimo renkamės vieną kartą ir visam gyvenimui. Patikėk, tikrai teks rinktis ir vėliau. Net jei, geriausiu atveju, pasirinkta profesija patiks, baigus kils daugybė naujų klausimų: dirbti ar toliau mokytis? Kokio darbo ieškoti? Jei mokytis – kurią specializaciją pasirinkti? O gal mokytis kažko naujo? Jei taip, tada ko – įdomesnio ar prestižiškesnio? Paskui – keisti darbą ar likti šiame? Ir taip toliau.
Kita dažna žvalgų (ir ne tik) vaikų (ir ne tik) problema – vos pagalvoję apie profesiją ar sugeneravę naują idėją ima „skaičiuoti pinigus“, lygintis su kitais ar vertinti prestižiškumą.
Žinoma, tai dažniau daro jų aplinka: tėvai, mokytojai, dėdės, tetos, draugai, TV ir t.t. Atminkite – NĖRA tokios profesijos, kuri pati savaime atneštų sėkmę, šlovę ar pinigus. Tai reikia užsitarnauti, be to, tai priklauso nuo asmeninių savybių.
Svajok! Ir nebūk kuklus svajodamas. Kuo platesnius užmojus turėsi, tuo daugiau nuveiksi. Jei, lyginant su namu, tikslai bus ties 9 aukštu, gal kokį 4 ir pasieksite. Tačiau išsikėlus 4 aukšto tikslą, pasieksite galbūt tik kokį antrą.
Na ir, žinoma, DARYK viską, kad svajonės IŠSIPILDYTŲ!
SĖKMĖS!
Asta Petrauskienė
Psichologė, Asmeninio tobulėjimo specialistė
asta.budvytiene@yahoo.com
www.psichologijoscentras.lt
iš mokinio laiškelio labiausiai matosi, kad jam trūksta pasitikėjimo. Bijo studijuoti, suklįsti, nebandė uždirbti iš pomėgių… Pateisinimo davimas, kad tipo esi žvalgas, bus meškos paslauga, nes ir toliau liks svarstymuose, palikęs atsakomybę išorėje (ir turėdamas gerą pasiteisinimą – „žvalgo” etiketę).
Man jis labiau teoretikas, o ne žvalgas. šiuo atveju siūlyčiau padaryti nors mažiausią žingsnį dėl savo ateities (kad ir klaidingą, bus proga išmokti ir kitą kartą padaryti geriau).