Pedagogų patarimai: kaip vasarą vaikus atitraukti nuo išmaniųjų ekranų

Asociatyvi iliustracija: ROBIN WORRALL / Unsplash.

Pasibaigus mokslo metams vaikų ugdymu, jų lavinimu ir turiningų atostogų laiku gali pasirūpinti tėvai. Atostogaujančias atžalas atitraukti nuo išmaniųjų ekranų tėvams nėra paprasta, tačiau ši užduotis – tikrai įveikiama. Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė Uldė Sirtautaitė pasakoja, kodėl svarbu kūrybiškai ugdyti vaikus ir pasirūpinti jų emociniu intelektu per atostogas, o dailės mokytoja Ana Platonova pateikia praktiškus patarimus, kaip užimti vaikus vasarą.

Pasak psichologės, atostogų metas – puiki proga užsiimti kūrybiškais, smagiais, vaikus įkvepiančiais dalykais. Jei vaikai gali žaisti su tėvais ar kitais vaikais, jie mokosi suprasti save, ir kitus. „Ir atostogų metu vaikai mokosi suprasti, įvardinti ir valdyti jausmus bei emocijas, rūpintis tuo, kaip jaučiasi kiti. Visa tai – sudedamosios vadinamojo emocinio intelekto dalys“, – sako U. Sirtautaitė.

Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė Uldė Sirtautaitė

Jos teigimu, kuo geriau vaikui sekasi suprasti save ir aplinkinius, tuo jis jaučiasi saugesnis ir patiria mažiau nerimo bendraudamas su kitais. „Tuomet vaikas tampa laisvas, nebijo parodyti savęs, nejaučia poreikio ką nors slėpti. Tai lemia ir kūrybiškumą – vaikui lengviau į situacijas pažvelgti kūrybiškai, jam nebaisu suklysti ar būti neigiamai įvertintam“, – kalba specialistė.

Ji prabrėžia ir kūrybiškumo svarbą vaikams: „Tie, kurie užauga fiziškai ir emociškai sudėtingomis sąlygomis, ypač jei žiūrime iš evoliucinės, istorinės perspektyvos į tautas, kurios dar gyvena medžiotojų rankiotojų gyvenimus – jų pagrindinis tikslas – išgyventi. Tokiose tautose augantys vaikai bijo kurti, atrasti naujų dalykų, tyrinėti pasaulį. Vaikai, kurie yra mylimi ir užauga saugioje aplinkoje – nori kurti, atrasti naujus dalykus. Tokie žmonės užaugę veda bendruomenę ir visą civilizaciją į priekį“, – teigia U.Sirtautaitė.

Humoro jausmas rodo emocinį intelektą

Dar vienas bruožas atspindintis emocinį intelektą – humoro jausmas. „Jis rodo, kad vaikas supranta, kaip galvoja kiti žmonės, todėl žino, ką pasakyti, kad prajuokintų. Tai vadinama mentalizacijos gebėjimu. Kuo jis aukštesnis, tuo vaikui aiškesni kitų žmonių norai, emocijos, elgesio motyvai; tuo lengviau bendrauti su kitais“, – pasakoja specialistė.

Žmogus su humoro jausmu žino, kaip kūrybiškai spręsti socialines situacijas – kažkam supykus pajuokauti ir taip sumažinti įtampą situacijoje. „Pavyzdžiui, sulaukus priekaišto apie neplautus indus, pakomentuoti, kad jie neplauti vien todėl, kad norėjosi parodyti, kokį didžiulį bokštą iš nešvarių indų įmanoma pastatyti – argi ne įspūdinga! Humoro jausmas ugdo kūrybiškumą, kadangi skatina ieškoti sąsajų tarp nesusijusių dalykų. Dažnai juokingi anekdotai baigiasi netikėtai, neprognozuojamai, todėl ir būna juokingi“, – pasakoja Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė.

Spalvinti paveikslėlius – nekūrybiška

Dailės mokytoja A. Platonova per vasaros atostogas siūlo vaikus įtraukti į kūrybiškumą skatinantį projektą: „Šios idėjos autoriai – „Los Andželo meno muziejus“ – kvietė žmones išsirinkti meno kūrinį ir atkurti jį namuose turimomis priemonėmis. Technika gali būti įvairi: piešimas, grafinis dizainas ar tiesiog panašūs daiktai, svarbu, kad atitiktų spalvos, formos ir turinys“, – pataria dailės mokytoja.

Jos teigimu, vaikai turėtų patys išsirinkti bet kokį sau patinkantį meno kūrinį. „Mokykloje stengiamės suteikti vaikams laisvę rinktis, taip skatiname juos surasti savą interesą užduočiai atlikti. Todėl kviesčiau vaikus darbuotis su draugais ar šeima, taip galėsite pabendrauti ir praleisti laiką drauge. Vaikai labai įsijaučia į tokias užduotis. Karantino metu šią užduotį išbandėme mokykloje, kai kurie vaikai siuntė net po dešimt atkurtų meno kūrinių. Kiti atrado įdomias autorių asmenybes, pradėjo domėtis jų istorijomis“, – pasakoja A.Platonova.

Daug metų su vaikais dirbanti dailės mokytoja sako, kad svarbiausia suteikti galimybes vaikams atsiskleisti. „Nerekomenduoju tėvams duoti atžaloms spalvinti paveikslėlius, nes ribos ir taisyklės sukausto kūrybiškumą. Mažam vaikui ir nupaišytos trys linijos gali būti arkliukas, 4-5 klasėje vaikai nori mokytis piešti tiksliau, o 9-10 klasėje atsiranda gėdos jausmas, jeigu nesiseka nupiešti tiksliai“, – tvirtina mokytoja.

Dėl to, jos teigimu, reikėtų kasdienėse situacijose leisti vaikui pasireikšti. „Pavyzdžiui, pasiūlykite dekoruoti pyragą. Pirmiausiai parodykite kelis pavyzdžius, kaip tai padaryti, o po to leiskite jam improvizuoti. Galbūt jis pasinaudos pavyzdžiu, galbūt sujungs kelis, o gal išgalvos savo būdus ir jausis dėl to laimingas“, – kūrybiškumo ugdymo patarimais dalijasi pedagogė.