Prašau, nepalik manęs! Apleistumo schema

Iliustracija: pixabay.com

Schemos – tai labai stabilūs, ilgalaikiai, tvirtai įsišakniję ir sunkiai keičiami elgesio modeliai ir įsitikinimai apie save bei pasaulį, nulemiantys žmogaus jausmus, mintis bei elgesį. Schemos susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Daugiau ar mažiau visi žmonės vadovaujasi tam tikromis schemomis ir ne visais atvejais jos yra trikdančios žmogaus funkcionavimą. Deja, kartais viena ar kita schema būna tokia aktyvi ir nepalenkiama, kad ji tampa asmenybės sutrikimo ašimi. Viena iš tokių schemų – apleistumo (angl., Abandonment/ Instability) schema.

Apleistumo schema apibūdina tikėjimą, kad bus prarasti visi, su kuo tiks bus užmegztas ryšys. Asmuo tiki, kad vienu ar kitu būdu artimi santykiai anksčiau ar vėliau baigsis. Žmogus su stipriai išreikšta apleistumo schema nuolat baiminasi, kad mylimi ir svarbūs žmonės jį/ją paliks, o viduje yra giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad galų gale teks likti vienam(-ai), apleistam(-ai) ir emociškai izoliuotam(-ai). Dėl šios schemos asmuo gali būti labai priekabus, įkyrus, pernelyg prisirišantis, perdėtai jautriai reaguoti net ir į normalius išsiskyrimus. Ironiška, kad toks elgesys dažniausiai aplinkinius atstumia (ir šitaip tik patvirtina apleistumo ir palikimo baimės kamuojamo žmogaus įsitikinimus, kad mylimi žmonės išeina ir palieka).

Apleistumo schema formuojasi, kai žmogus vaikystėje būna patyręs tėvų skyrybas, ilgą ligą ar mirtį, taip pat kai tėvai nenuosekliai atliepia vaiko poreikius – pvz., kai vaikystėje žmogus būdavo ilgam laikui paliekamas vienas, vienas iš tėvų vartojo alkoholį, sirgo depresija ar dėl kitų priežasčių negalėjo tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti vaikui saugumo jausmo. Kai kuriems žmonėms apleistumo schemos formavimąsi gali pastiprinti ir genetinės priežastys – genetinis polinkis į atsiskyrimo nerimą. Kažkuriuo gyvenimo metu ši schema vaikui gali būti reikalinga ir adaptyvi – jei vaikystėje nėra galinčio tinkamai pasirūpinti suaugusio, natūralu, kad kyla įvairios su apleidimu ir palikimu susijusios baimės. Tačiau problema yra tai, kad ši schema valdo žmogaus gyvenimą net ir tada, kai vaikystės skriaudos yra seniai likusios praeityje ir nėra racionalaus pagrindo baimintis, kad visi artimi žmonės dings iš gyvenimo.

Ženklai, išduodantys, kad jūsų mintis, elgesį ir emocijas valdo apleistumo schema:

• Nuolat nerimaujate, kad mylimi ir brangūs žmonės paliks jus;
• Per daug prilimpate prie žmonių, nes baiminatės, kad jus paliks;
• Jaučiate, kad neturite stabilios aplinkinių žmonių paramos ir palaikymo;
• Nuolat įsimylite žmones, kurie negali jums įsipareigoti;
• Jaučiate, kad jums svarbūs santykiai gali bet kada nutrūkti;
• Jaučiate, kad žmonės ateina ir išeina iš jūsų gyvenimo, bet nepasilieka;
• Jaučiate neviltį, kai svarbus žmogus nors kiek atitolsta nuo jūsų (net jei tai yra dėl objektyvių priežasčių ir neilgam laiko tarpui);
• Taip tvirtai tikite, kad jus paliks jums svarbūs asmenys, kad nubaidote juos savo priekabiu elgesiu;
• Jaučiate, kad jums labai stipriai reikia kitų žmonių;
• Negalite pasitikėti niekuo, kad bus šalia, kai jums to reikės;
• Jūsų artimi žmonės yra nenuspėjami – vieną akimirką jie šalia, o kitą akimirką jus palieka;
• Baiminatės prisileisti žmones arčiau, nes jie vis tiek jus paliks;
• Negalite iki galo būti savimi ir išreikšti savo norų bei jausmų, nes baiminatės, kad jus paliks;
• Jūsų santykiai su antra puse beveik niekada nebūna stabilūs, dažniausiai jie primena amerikietiškus kalnelius;
• Nuolat įsitraukiate į santykius su netinkamais žmonėmis (emociškai nestabiliais, priklausomais, susituokusiais, smurtautojais ir t.t.) ir toleruojate jų netinkamą elgesį su jumis;
• Tikite, kad galų gale visi jus apleis ir liksite vienas(-a).

Apleistumo schema itin stipriai paliečia žmogaus tarpasmeninius santykius. Žmonės, kurie turi stipriai išreikštą baimę būti paliktais ir apleistais labai dažnai įsitraukia į santykius su netinkamais partneriais – smurtautojais, turinčiais priklausomybių, emociškai atsiribojusiais, negebančiais įsipareigoti, emociškai nestabiliais, nesubrendusiais, linkusiais į neištikimybę ar turinčiais dar bent vieną partnerį(-ę).

Nėra taip, kad žmonės su apleistumo schema specialiai ieškotų tokių santykių – jiems tiesiog taip atsitinka tarsi savaime. Būti su visiškai stabiliais ir pastoviais žmonėmis baisoka ir nepažįstama, tad einama į tokius santykius, kurių modelis pažįstamas nuo vaikystės – į santykius su partneriais, kuriuos viliamasi pakeisti, arba su tais, kurie teikia apgaulingą viltį, kad bus šalia, nors būti šalia jie realiai nėra pajėgūs. Savaime suprantama, nestabilus žmogus galų gale dingsta, palieka, išduoda, o tai tik dar labiau pastiprina apleistumo schemą.

Pastebėtina tai, kad žmonės su apleistumo schema dažnai nemoka būti sveikuose, pastoviuose, emociškai ramiuose santykiuose – jiems darosi nuobodu, neramu, pilka, atrodo, tarsi kažko trūktų. Nors realiai santykiai yra sveiki ir ramūs, ta ramybė yra tokia nepažįstama, kad vėl ir vėl grįžtama prie perdėm aistringų, konfliktiškų, amerikietiškus kalnelius primenančių santykių su pačiais netinkamiausiais žmonėmis.

Apleistumo schema veikia ir tai, kaip vertinamos ir priimamos draugystės. Apleistumo schema neleidžia mėgautis draugyste su žmonėmis: trukdo įsitikinimas, kad draugai apleis. Draugų apleidimo besibaiminantis žmogus tampa itin jautrus bet kokiems ženklams, išduodantiems, kad draugystė susvyravo. Iššaukti nemalonius jausmus – pyktį, baimę – gali draugo ar draugės neatsakytas skambutis, persikraustymas į kitą miestą, nesutarimai, tai, kad draugas(-ė) atrado naują mėgstamą veiklą ar nori laiką leisti ir su kitais draugais.

Kaip mažinti apleistumo schemos įtaką savo gyvenime?

1. Atpažinkite apleistumo schemą. Paklauskite savęs, kiek jūsų kasdienę nuotaiką, elgesį, mintis bei santykius su žmonėmis veikia baimė būti paliktam(-ai)? Pasistenkite suprasti, kas dėjosi jūsų vaikystėje, kas vyksta dabartiniuose jūsų santykiuose.

2. Mokykitės pastebėti, kas iššaukia baimę, kad jus paliks. Kokios situacijos stiprina jūsų baimę ir įsitikinimą, kad galų gale liksite be nieko? Gal šiuo metu gyvenime patiriate sunkumų (artimojo liga, skyrybos ir pan.) ir tie sunkumai stiprina nemalonius jausmus? Leiskite sau priimti šiuos jausmus ir pamėginkite nuo jų nebėgti. Jei yra situacijų, kurios gali būti išsprendžiamos – spręskite, jei yra situacijų, kurios negali būti keičiamos – paleiskite tas situacijas.

3. Pastebėkite dėsningumus santykiuose. Permąstykite savo praėjusius santykius (tiek su antra puse, tiek su kitais svarbiais žmonėmis). Ar atpažįstate, kiek baimė būti paliktam veikė jūsų ryšį su žmonėmis? Kas buvo negerai su kiekvienu iš tų žmonių? Gal palikote žmones, nes išsigandote, kad paliks jus? O gal pastebite, kad nuolat renkatės žmones, kurie yra neprieinami ar kitaip netinkami? Ar pastebite savo elgesio modelių, kurių derėtų nekartoti? Ko vertėtų vengti?

4. Mokykitės nekatastrofizuoti laikinų išsiskyrimų su kitais. Žmonės išvyksta į komandiruotes, darbo keliones, kartais jie nori leisti laisvalaikį atskirai nuo savo antrosios pusės (ar turi kitų draugų, ne tik jus). Mokykitės pastebėti savo katastrofines mintis („aš jam/jai neberūpiu“, „jis/ji nebenori bendrauti su manimi“, „jis/ji nebevertina manęs“, „mane išduos“ ir t.t.) ir nesusitapatinkite su jomis. Paklauskite savęs: tai mintis ar faktas? Kokie faktai rodo, kad ši mintis tiesa, o kas rodo, kad tai nėra tiesa? Stenkitės stabdyti impulsą priekaištauti, įkyriai prilipti ar kaip tik dingti kiekvieną sykį, kai kyla šios mintys. Mokykitės tvarkytis su savo pavyduliavimu, siekiu kontroliuoti kitą asmenį ir juo labiau įkyriai nepersekiokite (nes o kur tai veda?..).

5. Nesifokusuokite viso savo gyvenimo į vieną žmogų. Žmonėms, kurių gyvenimą ypač stipriai veikia apleistumo schema, dažnai nutinka taip, kad niekas gyvenime daugiau neberūpi, tik antroji pusė. Draugaujate su veganu – nebevalgote mėsos, draugaujate su krauijngo kepsnio mėgėjų – kertate mėsą. Kitaip tariant, gyvenimo centru tampa kitas asmuo, nebelieka sveikojo „aš“. Nelaukite, kol prarasite savastį kitame žmoguje, verčiau ieškokite savęs: ką mėgstate, o ko ne? Kokia yra jūsų pasaulėžiūra, kas yra jūsų vertybės? Su kokiais žmonėmis malonu būti, o su kokiais – nesinori? Kokia karjera, kokie pomėgiai traukia, o kas ne? Daugelis žmonių savaime jaučiasi žinantys atsakymus į šiuos klausimus ir gyvena savo gyvenimą, kartkartėmis koreguodami įsitikinimus, bet ne dėl to, kad keičiasi partneris, o dėl to, kad pokyčiai žmonių gyvenime vyksta natūraliai.

6. Ieškokite stabilių žmonių, su kuriais galėtumėte megzti ryšį. Santykiai su nestabiliu žmogumi gali „generuoti“ be galo stiprią chemiją jūsų kūne ir smegenyse: dramatiški santykiai kai kuriuos žmones veikia kaip narkotikas, nes kūnas ir smegenys labai stipriai reaguoja į kontrastą tarp vadinamojo „medaus mėnesio“ ir chaoso. Deja, perdėtai dramatiški santykiai su absoliučiai netinkančiu asmeniu dažniausiai baigiasi – ir labai nemaloniai. Verčiau savo energiją ir dėmesį skirkite žmonėms, kurie yra palaikantys, emociškai stabilūs, rūpestingi ir vertinantys jus.

7. Mokykitės pasitraukti iš santykių su netinkamais partneriais. Mokykitės pastebėti, kada kitas asmuo peržengia jūsų ribas. Smurtas santykiuose negali būti toleruotinas, taip pat pamėginkite susidaryti sąrašą ir kitų dalykų, kurių nenorėtumėte patirti santykiuose. Galite sau leisti pasitraukti iš santykių su jus kankinančiu žmogumi, nors santykių nutraukimas gali atrodyti ypatingai sunkus.

8. Eikite į psichoterapiją. Psichoterapinis santykis gali padėti sveikti nuo baimės būti paliktam, be to, tai, kas išmokstama psichoterapijoje, galima perkelti į gyvenimą su reikšmingais žmonėmis už psichoterapijos ribų.

Psichologė – psichoterapeutė Kristina Paradnikė |  ramybei.lt | fb.me/paradnike