Psichofiziologinis sveikatos įvertinimas ir stiprinimas taikant biologinio grįžtamojo ryšio metodą

Dėl sveikatai nepalankių veiksnių, tokių kaip sėdimas darbas, daug laiko prie kompiuterio, dažna emocinė įtampa, nesveikas maitinimasis ir paros ritmas, neišspręstos psichologinės problemos, organizmas chroniškai būna streso būsenoje ir iš dalies prie to prisitaiko. Tačiau vienokie ar kitokie nuolatinės „neoptimalios“ būsenos padariniai paprastai organizme kaupiasi. Čia ryškūs individualūs skirtumai – kiekvienas organizmas reaguoja truputį kitaip ir turi savų silpnų vietų.

Vienų stipriausia reakcija į stresą būna raumenų įtampa, kitų – pagreitėjęs ir chaotiškas širdies darbas, dar kitų – itin stipriai stabdoma virškinimo sistema. Per ilgą laiką šie individualūs reagavimo būdai dažnai pavirsta specifinėmis sveikatos problemomis (maudžiančia nugara, širdies, kvėpavimo ar virškinimo sutrikimais).

Dėmesys savo sveikatai dar prieš atsirandant ryškesniems sutrikimams gali padėti ilgai išlaikyti gerą savijautą ir darbingumą. Čia padeda tai, ką dažnai vadiname savireguliacijos arba streso valdymo gebėjimais. Tai gebėjimas laiku ir tiksliai atpažinti savo būseną ir, jei reikia, keisti psichinius, kūno ar aplinkos veiksnius taip, kad jie būtų palankesni sveikatai. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad ima vis dažniau mausti nugarą, pakoreguoti darbo vietos išdėstymą, dažniau pasportuoti, ir sistemingiau daryti pertraukėles darbo metu.

Specialios (biologinio grįžtamojo ryšio) įrangos taikymas, mokantis savireguliacijos, yra nebūtina, tačiau naudinga pagalbinė priemonė. Sveikatai dažnai trukdo tai, kad neoptimalūs reagavimo būdai būna automatizuoti (neįsisąmoninti) ir todėl sunkiai keičiami. Tikslūs prietaisai leidžia įsisąmoninti ir tiksliau įvertinti būseną bei kontroliuoti įgūdžių formavimo eigą, o tai ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir motyvuoja.

Biologinis grįžtamasis ryšys (toliau – BGR, angl. biofeedback) – tai terapijos ar treniravimosi būdas, kuriame mokomasi pagerinti savo fizinę ir psichinę būseną naudojantis savo kūno signalais. Mokymosi procesas vyksta tokiu būdu:

• Tikslūs prietaisai registruoja fiziologinius signalus (tokius, kaip širdies susitraukimų dažnis, raumenų tonusas, periferinė kūno temperatūra ar smegenų bangos)
• Prietaisų užregistruota informacija apie kūno procesus yra tiksliai ir vaizdžiai pateikiama vartotojui (vaizdu, garsu ar kitokiu pavidalu)
• Naudodamas šią informaciją, klientas mokosi neįtempti nereikalingų raumenų judesių ar statinių pozų metu, lėtinti kvėpavimą atsipalaiduodamas, sušildyti galūnes ar siekdamas kitų terapinių ar treniravimosi tikslų
• Klientas yra skatinamas kreipti dėmesį į pojūčius, susijusius su viena ar kita būsena. Su laiku tai padeda pasiekti norimą būseną remiantis tik pojūčiais, be prietaisų pagalbos

Procesas paprastai prasideda psichofiziologiniu įvertinimu, kuris padeda atpažinti individualius reagavimo į stresorius būdus, galimas organizmo „silpnas vietas“ ir įprastus streso valdymo būdus. Priklausomai nuo poreikio, galimos įvairios įvertinimo variacijos, pvz.:

• Psichofiziologinis streso profilis. Sistemingai kaitaliojant įvairaus pobūdžio stresorius ir ramybės periodus, nustatoma, kaip organizmas yra linkęs reaguoti į stresorius ir atsigauti po jų: kurios kūno sistemos yra jautriausios, kiek stipriai įvairios organizmo sistemos reaguoja į stresorius ir kiek sparčiai sugeba po jų atsigauti. Individualus streso profilis padeda atpažinti lavintinas vietas ir preliminariai įvertinti pažeidžiamumą stresui.
• Psichofiziologinis įvertinimas dirbantiems kompiuteriu. Specializuotas įvertinimas prie kompiuterio padeda nustatyti, kiek sveika yra įprasta kliento laikysena dirbant kompiuteriu, kiek kūnas atsipalaiduoja per mikropertraukėles ir kas gali sukelti chroniškus skausmus ar nuovargį jei tokie jau pasireiškia. Ypač naudinga daug dirbantiems kompiuteriu.
• Rezonansinio kvėpavimo dažnio nustatymas. Nustatomas kvėpavimo dažnis, susijęs su didžiausiu širdies ritmo variabilumu. Yra mokslinių tyrimų, rodančių, kad kvėpuojant šiuo dažniu yra geriausiai subalansuojama autonominė nervų sistema, o tai padeda pasiekti optimalią būseną įtampos situacijose, o ilgalaikėje perspektyvoje – geresnę sveikatą.
• Elektromiografinis įvertinimas kenčiantiems nuo nugaros, pečių ar kitokių skausmų, greitai pavargstantiems ar tiems, kam reikalingi labai tikslūs judesiai ir fizinė ištvermė (sportininkams, muzikantams ir kt.). BGR padeda atpažinti ir pašalinti nereikalingą įtampą, kad ji netrukdytų optimaliam atlikimui ir savijautai.
• Kvėpavimo įvertinimas. Įvertinama kvėpavimo lokalizacija, dažnis, gylis, kvėpavimo sąveika su širdies veikla. Kvėpavimas yra labai susijęs su kitais fiziologiniais procesais, todėl kvėpavimo įvertinimas dažnai parodo pakitimus bendroje sveikatos būsenoje, o sutrikusio kvėpavimo pakoregavimas žymiai pagerina savijautą.

Remiantis psichofiziologinio įvertinimo rezultatais, suderinamas tolesnio darbo planas ir parengiamos rekomendacijos kliento savarankiškam darbui. Jei toliau dirbama su BGR, toks darbas padeda ugdyti tai, ką galėtume pavadinti „kūno sąmoningumu“. BGR sesijose klientai mokosi atpažinti ir keisti emocines ir kūno būsenas, nekaupti nereikalingos įtampos ir ją šalinti. Svarbų vaidmenį atlieka namų darbai. Klientai atlieka kvėpavimo, raumenų įtampos valdymo, vaizduotės ir kitus pratimus, kad juos galėtų taikyti kasdienybėje, kai tik bus poreikis labiau atsipalaiduoti ar susiaktyvinti prieš svarbią užduotį.

Pastaba: nors BGR įvertinimas suteikia daug įžvalgų apie psichofiziologinę būseną ir padeda parengti rekomendacijas šiai būsenai koreguoti, tai nėra medicininis įvertinimas. Norėdami gauti tikslią medicininę diagnostiką, turite kreiptis į savo gydytoją arba specializuotus medicinos diagnostikos centrus.

Psichologas Donatas Noreika | donatasnoreika.lt