Vis sunkiau atsitraukti nuo darbo? Pasekmės gali būti pražūtingos
Victoria Heath / Unsplash
Darbas iš namų įpratino užsisėdėti ilgiau? Nerimą augant susirgimų skaičiui koronavirusu ir esant įtemptai geopolitinei situacijaidalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Ana Marija Leonavičienė, Sanatorijos „Energetikas“ psichologė, perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekcionizmas dažnai lemia perdegimą, kuris nepadeda išvengti kankinančių minčių. Tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenimis, net 67 proc. žmonių bent kartą gyvenime susiduria su perdegimo sindromu.
Perfekcionizmas – pavojinga?
Vakarų visuomenėse perdegimo sindromas – vis dažnesnis, todėl nuo šių metų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jį pripažino kaip atskirą diagnozę. Psichologė A. M. Leonavičienė sako, kad nerimą kelia globalūs iššūkiai, greitas gyvenimo tempas, visuomenės spaudimas siekti rezultatų karjeros srityje, o įsisukę darbų rate žmonės pamiršta pasirūpinti savimi ir į dienotvarkę įtraukti laiką poilsiui.
„Pervargimas dažniausiai atsiranda tada, kai žmonės labai atkakliai siekia karjeros, stengiasi įtikti viršininkams, yra perfekcionistai – jie be galo save alina. Pasitaikė, kad pagaliau pailsėti atvyko jaunas žmogus, penkerius metus dirbęs be atostogų, kol galiausiai stabtelėti privertė sveikatos sutrikimai. Jauni žmonės turi daugiau sveikatos ir jėgų, todėl neatkreipia dėmesio, kad pervargsta, o per ilgesnį laiką tai perauga į perdegimą. Žmogus nebeturi noro dirbti, nebemato tikslo gyvenime, atsiranda depresijos požymiai, gali pasireikšti nerimo sutrikimai, panikos atakos“, – vardija psichologė A. M. Leonavičienė.
Perdegimo sindromas lemia ne tik prastą psichologinę savijautą, tačiau atsiliepia ir fizinei sveikatai – gali atsirasti įvairios įtampos kūne, galvos ir raumenų skausmai, žmogus jaučiasi išsekęs ir neturi jėgų atlikti kasdienius darbus. Į žmogaus emocinę būseną dažnai sureaguoja ir žarnynas, atsiranda įvairių tuštinimosi problemų, pykinimas, skausmas. Pasak psichologės, nesprendžiant šių problemų vėliau vien specialisto konsultacijos nebeužtenka – gali tekti vartoti vaistus, o nieko nesiimant išauga savižudybės rizika.
Dvasios ramybė – atsipalaidavus
Pasak psichologės, išvengti perdegimo gali padėti rūpestis savo fizinio kūno sveikata. Psichikai pailsėti ir atsigauti padeda atsipalaidavimas, malonios procedūros, išvykos ir veiklos pobūdžio dienos eigoje pakeitimas. Tai – ir prevencija, ir problemos sprendimo būdas. Pavyzdžiui, masažas sutvirtina raumenis, sumažina nuo sėdimo darbo atsiradusius nugaros skausmus, o tai pagerina ir psichologinę savijautą.
„Dažniausiai žmonės atkreipia dėmesį į problemą, kai prasideda rimti negalavimai, tačiau to pavyktų išvengti laikantis režimo. Dirbant sėdimą darbą, reikia rasti laiko užsiimti fizine veikla. Pajutus perdegimo simptomus, nereikia gulėti lovoje visą savaitgalį – palankiau pajudėti gryname ore, pasidžiaugti saule, vandens procedūromis. Labai gera idėja pasirūpinti atpalaiduojančiomis procedūromis – stiprinti sveikatą padeda druskų kambarys, nukreipti mintis leidžia dailės, muzikos terapija, masažai“, – sako A. M. Leonavičienė.
Psichologė pataria nuvykti prie jūros – nors vilioja užsienio kurortai, lietuviškas pajūris su galimybe kvėpuoti jodu ir mėgautis pušynais, kur kas palankesnis sveikatai. A. M. Leonavičienė teigia, kad sanatorijoje atliekamos įvairios fizinio kūno sveikatinimo procedūros ne tik stiprina raumenis ir padeda sutvirtėti, bet leidžia atsipalaiduoti, palikti problemas nuošalyje, pailsėti, atkurti laimės pojūtį. Su perdegimu susidūrusiems žmonėms pirmiausia reikia išmokti palikti problemas už uždarų durų, mokytis mėgautis dabarties akimirka.
Svarbiausia – režimas
Psichologė pastebi, kad dalis žmonių nebemoka patys intuityviai susikurti gyvenimo ritmo, kuris nebūtų kenksmingas psichologinei sveikatai – tuomet rekomenduojama psichologo konsultacija.
„Pasitaiko, kad žmogus net nemoka ilsėtis ir protingai susitvarkyti dienotvarkę, kad būtų pakankamai miego valandų, pertraukėlių, atitrūkimų, hobių. Kai susiduriama su perdegimo sindromu, reikia keisti gyvenimo būdą ir, visų pirma, rūpintis režimu – susirašyti, kada ilsėtis, kada dirbant daryti pertrauką, paspoksoti pro langą, kada išgerti puodelį kavos. Svarbu keisti veiklą, negalima vien tik dirbti ir miegoti arba net dirbti miego sąskaita“, – pataria A. M. Leonavičienė.
Įstačius save į tinkamos dienotvarkės rėmus, laiku pailsėjus, o kartais ir leidus sau atostogauti, patirti gerų emocijų, padovanojus sau sveikatinimo ir atsipalaiduoti padedančių procedūrų, galima išvengti perdegimo sindromo ir toliau mėgautis savo darbu.