Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi?

5 (1)

Vaikai užauga sėkmingi tada, kai jie pasitiki savimi. Kaip ugdyti jų pasitikėjimą savimi? Tam egzistuoja daug įvairiausių būdų. Aptarkime keletą iš jų.

Kodėl vaikui svarbu pasitikėti savimi

Vaikas vis labiau pasitiki savimi, kai niekas neabejoja jo pasiekimais ir galimybėmis, kai vaikas skatinamas ir drąsinamas. Ir atvirkščiai, vaiko gebėjimai ugdomi, atskleidžiami, tada, kai jis pasitiki savimi. Vaikas tiki savimi tada, kai jaučia, kad suaugusieji juo tiki. Jis pasiekia daugiau, kai mes neabejojame, kad vaikui pavyks.

Tiek suaugusieji, tiek vyresni vaikai geba parodyti, kad pasitiki savimi, net jei nėra tuo visiškai tikri. Maži vaikai to negali padaryti. Jie nemoka slėpti jausmų, todėl tai, kaip jie jaučiasi, galime pamatyti iš karto. Suaugusieji gali apsimesti, kad nesėkmė jiems nesvarbi, ir gali įtikinti save, kad tai jiems ir ne itin svarbu, o vaikai to nemoka. Vaikai gana greitai pamiršta kritiką ir nekreipia dėmesio į nesėkmę, tačiau tik ne tada, kai tai vyksta nuolat. Jei vaikas nuolat kritikuojamas, pasitikėti savimi jam darosi vis sunkiau. Įpročiai formuojasi nuo pat vaikystės, todėl nuolatinė kritika, priekaištai ir nesėkmės gali turėti įtakos tolesniam vaiko gyvenimui.

Tikėjimo galia

Tikėkite savo vaiku. Visada galvokite, kad jis gali. Mintys ir lūkesčiai, kuriuos sąmoningai ar nesąmoningai projektuojame, daro didelę įtaką vaiko gebėjimams.

Štai vieno mokslinio tyrimo metu buvo atskleista, kad geriau skaito tos klasės berniukai, kurių mokytojas tiki, jog berniukai greičiau mokosi skaityti, o geriau skaito tos klasės mergaitės, kurių mokytojas tiki, jog mergaitės lengviau išmoksta skaityti. Tad jeigu mokytojas ir jo tikėjimas daro tokią didelę įtaką vaikui, tik pagalvokite, kokią įtaką darome mes, tėvai.

Kito tyrimo metu vienos grupės vaikams nuolat buvo sakoma, kad jie labai gerai moka matematiką, o kitos grupės vaikams buvo sakoma, kad jie turi labiau stengtis. Jau tikriausiai atspėjote, kurios grupės vaikai geriau atlikdavo matematikos testus?

Dėmesys pozityviam elgesiui

Kadangi vaiko pasitikėjimas savimi formuojasi priklausomai nuo to, ką apie jį galvoja aplinkiniai, tėvų dėmesys yra itin svarbus. Ne visi tėvai, kurie tikrai myli savo vaikus, pasako ir parodo tai atvirai. Taip pat ne visada pavyksta harmoningai paskirstyti kritiką ir pagyrimus.

Dažniausiai turime mažai laiko ir daug įvairiausių reikalų. Tad stengiamės išnaudoti laiką, kai vaikai elgiasi gražiai ir ramiai, užsiimdami savo reikalais. Galiausiai išeina taip, kad ramus ir gražus vaiko elgesys yra nepastebimas ir priimamas kaip savaime suprantamas. Tačiau, kai vaikas elgiasi blogai, mums nebėra kada tvarkyti savo reikalus, tenka susitvarkyti su vaiko elgesiu. Štai ir išeina taip, kad blogam elgesiui skiriame daugiau dėmesio, nei geram.

Vaikui iki trejų metų mūsų dėmesio reikia nuolat, nes toks yra jo poreikis. Ir jei jis jau suprato, kad mama skiria jam dėmesį tik tada, kai jis ožiuojasi ar rodo kaprizus, būtent tokiu metodu ir siekia atkreipti į save dėmesį. Tačiau vaikas nesėdi ir negalvoja: „Štai, jei dabar imsiu verkti, mama nustos kalbėti telefonu“. Taip, kaip ir jūs, vargu ar galvojate, kad: „jei kreipsiu dėmesį į vaiką, kai jis šaukia, tai jis tai darys vis dažniau ir dažniau, kad atkreiptų mano dėmesį“. Ne. Tai tiesio uždaras ratas – tam tikri veiksmai skatina tam tikrus rezultatus. Todėl vaikas kartoja tokį elgesį dar ir dar kartą, kad pasiektų to, ko pasiekė anksčiau.

Jei tokia elgesio schema kartojasi nuolat, pasekmės būna tikrai nemalonios. Blogu elgesiu atkreipdamas į save dėmesį, vaikas gauna mūsų negatyvias emocijas, nepasitenkinimą ir kritiką, ir galiausiai nustoja tikėti savo jėgomis. Jo pasitikėjimas savimi mažėja.

Tėvų elgesys

Tad štai keli patarimai, kaip elgtis, kad padėtume vaikui išsiugdyti pasitikėjimą savimi:

• Reguliariai pastebėkite vaiko gerą elgesį – nusišypsokite, paglostykite, pasakykite kokią nors teigiamą frazę;
• Ingnoruokite blogą elgesį, nešaukite, o pasitraukite į šoną, nutaisykite rimtą veidą ir išveskite vaiką iš kambario. Tik kai jis grįš (tada, kai jau leisite jam tai padaryti), nepamirškite pasakykite, kaip jūs džiaugiatės, kad jis nusprendė gerai elgtis;
• Kritikuokite tik vaiko elgesį, o ne patį vaiką, sakykite – „spardytis negražu“, o ne „tu negeras vaikas“. Pirmasis variantas nemenkina vaiko savivertės, o antrasis silpnina jo pasitikėjimą savimi.
• Kontroliuokite padrąsinimų ir kritikos skaičių, įsitikinkite, kad vaiką dažniau giriate, drąsinate nei peikiate.

Ko dar svarbu nepamiršti

Sakykite vaikui, kad jis ypatingas, kad jam viskas pavyks, kad jis gali – “Tai padaryti nėra lengva, bet aš tikiu, kad tau pavyks”.
Vertinkite vaiko pastangas – „Tai tikrai sunku, žinau, kad tu steigeisi“.

Atkreipkite vaiko dėmesį į pozityvius dalykus – “Šitos kojinės čia netinka, tačiau kaip puikiai tu suderinai kelnes ir džemperį!”.

Pasitikėkite vaiku – „Aš manau, kad tau pavyks išlaikyti tą testą“.

Dėkokite vaikui – „Ačiū, kad surinkai savo visus žaislus“.

Psichologė Jurgita Juknaitė – Kozlova
www.laimivisi.lt