Man jau kiek daugiau nei 25 metai ir dar nesu turėjusi vaikino

viltisKlausimas:

Sveiki,
pirmiausiai, aš tiesiog norėjau pasidomėti kaip galima „išmesti žmogų iš širdies” arba galvos (tekę girdėti abu variantus), bet kiek vėliau supratau, kad reikėtų man pagalbos šiuo klausimu.
Taigi ką ištiesų reiškia posakis „išmesti žmogų iš širdies”? Ar tai reiškia visišką, ar dalinį atsiribojimą nuo to žmogaus? Gal, kad ir menką, bet ignoravimą? Kaip išvis galima tai padaryti? Juk negalima (ir vargu ar įmanoma) vieną rytą prabusti ir apsimesti, kad tokio žmogaus nepažįsti ar kad jo apskritai nėra..?
Mano problemėlė nei maža, nei didelė. Tiesiog, baiginėdama mokyklą buvau labai ‘įsižiūrėjusi’ vieną klasioką. Nors ne, truputį meluoju.. Jis man ‘krito į akį’ tada kai atėjo kaip naujokas į mano klasę (kokioj 7 klasėj). Nors tarp mūsų nebuvo didelės draugystės ar dėmesio rodymo, bet kažkoks ryšys, manyčiau, buvo.. Jei pasakyčiau ‘trumpasis jungimas’, didelė tikimybė, kad pirmiausiai pagalvotumėt apie fizinį potraukį, aistrą ar pan. (šitą klaidą darė ir keli vyresnės kartos žmonės, kurių patarimo klausiau) Mano posakis „trumpasis jungimas” reiškia vidinį ryšį, kurį nežinau kaip įvardinti. Aš nebijojau šiam klasiokui sakyti ką galvoju (t. y. nebijojau, kad gali pasišaipyti, nesuprasti ar kt.). Manau, kad mūsų bendravimas buvo abipusiai atviras, nuoširdus (nors ir menkas, klasiokiškas).
Po mokyklos baigimo mintyse jam palinkėjau sėkmingo gyvenimo ir viskas. Po to nutrūko mūsų bendravimas, visiškai nutrūko.
Nuo mokyklos baigimo praėjo ~8 metai. Pradėjau jį sapnuoti. Sapnai gana absurdiški, prabudus nežinau juoktis ar verkti.. Nesmagiausia būna kai toki sapnai kartojasi (pvz., savaitę). Būtų galima galvoti, kad mano pasąmonė su manim „žaidžia”, bet kodėl ji laukė 8 metus? Kita vertus.. man jau kiek daugiau nei 25 metai ir dar nesu turėjusi draugystės su vaikinu (nesvarbu ilgos ar trumpos, rimtos ar nelabai). Jokios nebuvo. Vos tik suprasdavau, kad manimi domimasi – sprukdavau kuo toliau ir greičiau. Dabar bandau elgtis kitaip, bet nepavyksta. Pasąmonė sąmonę nugali. Neseniai supratau, kad pasąmonėje dar laukiu tos ‘mokyklinės meilės’..
Patarkite kaip „išmesti žmogų iš (širdies, galvos ar pasąmonės (nėra svarbu įvardinimas, nes esmė nepasikeičia))”.
Ačiū.
Pagarbiai,
Mėta (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveiki, Mėta,

Įmanoma vieną rytą prabusti ir apsimesti, kad kažkokio žmogaus Jūsų gyvenime nėra ir gal net niekada nebuvo. Tačiau tik apsimesti – apgauti kitus, bet ne save pačią. Jūs turite atmintį, kurioje įrašytos visos Jūsų patirtys, ir jei atmintis veikia gerai, o žmogus ar patirtis Jums buvo ar tebėra svarbūs, Jūs juos ir prisiminsite.

Posakiu „išmesk iš galvos (širdies)“ dažniausiai norime vieni kitiems patarti ar palinkėti nebesijaudinti ir apie ką nors nebegalvoti. Dažniausiai mes esame laisvi pasirinkti, apie ką norime galvoti, tačiau būna situacijų, kuomet mintys ar prisiminimai tarsi įkyriai patys lenda mums į galvą, trukdo atlikti kasdienius darbus ir sukelia tuos jausmus, kurių jausti nenorėtume. Būtent tokias mintis ir norisi iš savo galvos išmesti lauk. Paradoksalu, bet kuo labiau stengiamės tą padaryti (t.y. nebegalvoti, nebeprisiminti, nustumti ir pan.), tuo įkyriau tokios mintys grįžta. O kuo labiau bandome įsigilinti į tokias mintis ar prisiminimus, suprasti, kuo jie mums tokie svarbūs, tuo lengviau nebegalvoti apie juos.

Laiške užsimenate apie pasikartojančius sapnus, kuriuose būna ir Jūsų buvęs bendraklasis. Iš to, ką rašote, suprantu, kad rytais atsibundate sutrikusi ir nustebusi, galvojate, kad šie sapnai gali būti Jūsų pasąmonės pokštas. Bandote suprasti sapnų prasmę, kas rodytų, jog tikite, kad juos sapnuojate ne šiaip sau. Tikriausiai taip ir yra ir tikriausiai tokiu būdu Jūsų pasąmonė bando Jums perduoti kažkokią svarbią žinią. Tai gali būti žinia apie Jūsų poreikius, Jūsų santykius, Jūsų dabartinį gyvenimą ar pokyčius jame – Jums pačiai lengviau pajausti, apie ką tai gali būti. Bandykite užsirašyti savo sapnus, paieškoti sąsajų su dabartiniais Jūsų gyvenimo įvykiais, norais, rūpesčiais. Atkreipkite dėmesį į pasikartojančias detales, bandykite suprasti, ką jos Jums reiškia. Tikėtina, kad supratus sapnų prasmę, jie keisis arba baigsis.

Jei gerai supratau, šiuo metu dirbate svarbų darbą – bandote keistis, kad galėtumėt užmegzti santykius su vyrais. Ir nors esate nusivylusi, kad pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip galbūt norėtumėt, noriu Jus padrąsinti – kartais tam reikia laiko ir Jūsų pastangų, kad kažkas pasikeistų. Santykis, kurį prisimenate kaip nuoširdų, atvirą ir patikimą, gali pasikartoti ir šiandien. Greičiausiai jis galėtų įvykti su kitu žmogumi ir nebūtų toks tobulas, koks buvo Jūsų ir bendraklasio santykis (ne todėl, kad jame nebuvo nesusipratimų ar nesusikalbėjimų, o greičiau todėl, kad mes linkę apibendrinti savo prisiminimus pagal dažniausiai buvusią patirtį ir jei su kažkuo dažniausiai buvo gera, tai ir atsiminsime santykį kaip vien gerą), tačiau neabejotinai praturtintų Jūsų gyvenimą. Todėl linkiu drąsos bandyti.

Psichologė
Ugnė Kabelkaitė

8 Responses

  1. Elena parašė:

    Tiesiog pasąmonė rodo, kad jai reikia artumo. Greičiausiai tas klasiokas yra kaip simbolis artimo ryšio su kitu žmogumi. Klausimas, ar pajustum ką nors, jei iš tiesų su juo susitiktum. Gali ir pabandyti, jei išeina kaip nors pakalbinti kelis klasiokus neva tai spontaniškam klasės susitikimui suorganizuoti. Ir pasitikrink tada, kaip jautiesi šalia tikro jo. Tiesiog praėjo daug laiko ir gali būti, kad visai taip šalia nebesijaustum. O gal kaip tik atvirkščiai? Jis irgi apie tave sapnuot pradėjo? Tai irgi galėtum išsiaiškinti, pamačius, kaip jis į tave reaguoja. Bet manau, kad greičiausiai tiesiog tavi vidus siekia artumo su žmogumi. Tai padėkok klasioko pavidalui už svarbią žinią, padėkok už kažkada išgyventą artumą, palinkėk jam vėl mintyse gero gyvenimo ir paklausk savęs, kur stringi, kad tiek laiko nesi turėjusi artimesnių santykių? Bijai artumo galbūt? Galbūs skausmo, jei ateitų tų santykių pabaiga? Kas neleidžia juos turėti dabar?

  2. Vyt parašė:

    Tikėtina, kad mokykliniais laikais buvai sutikusi žmogų, šalia kurio pajautei dvasinę pusiausvyrą, tarsi sutapo biolaukai. Galbūt esi viena iš hiperromantinių asmenybių, kurioms būdingas gręžiojimasis atgal ir praeities idealizavimas. Žinoma, tai užtruko kiek ilgokai, tačiau nemanau, kad būtų galima nustatyti kažkokius terminus. Manau, anksčiau ar vėliau gamtos šauksmas turėtų padėti susigyventi su esančia tikrove, ir tikriausiai sutiksi būtent tą žmogų, kuriam lemta būti šalia tavęs. Galbūt vertėtų (esant galimybei) susitikti ir pabendrauti su savo praeities idealu. Tai yra vienas iš būdų patikrinti, ar po susitikimo vis dar taip pat tebegalvosi.

  3. vytas parašė:

    Man irgi 25 metai. Ir aš taip pat neturėjau jokios „draugystės” su moterimis. Na ir? Pasaulis nesugriuvo, prie ilgesio ir liūdesio pripratau. Turiu daug laisvo laiko savišvietai. Be to, meilė tėra narkomanų silpnybė. Kas domėjosi žino, kad tai tas pats, kaip pavartoti amfetamino. Svarbiausia neišsižadėk savojo „aš”. Rinkis žmones į draugus, kurie nesielgia kaip „šunys pavasarinės rujos metu”. Sėkmės

    • Margarita parašė:

      Prie „ilgesio ir liūdesio” pripratai, bet klausimas – ar tai tau patinka? Manau tai ignorivas ir bandymas sau įteigti, jog meilė, tai „narkomanų silpnybė”. Giliai viduje, vis tiek jos norisi, nors ir kokia ten chemija būtų…

  4. Elena parašė:

    Vytai, nuspprendei likti saugioj zonoj ;) daug iš savęs atimi ;)

  5. Sun parašė:

    O aš nieko prieš ir susipažinti su tokia panele, nes labai artima ir suprantama jos situacija, man 22m ir neturėjęs panelės, nes jei nejaučiu žmogaus be žoždių, negaliu su juo išbūt.:)

  6. leprecious parašė:

    Mėta…mano patritis artima tąvajai, tik tai nebuvo klasiokas…Siūlyčiau, kaip beja ir Elena siūlė pabandyti papokštauti su likimu, ir iššaukti jūsųs susitikimą :) galbūt tie pastovūs ir dažni sapnai, tau kažką nori pasakyti? Pabandyk, susitik, jai išeis, ir galbūt po 8metų pamačiusi ir pažinusi jį geriau kaip asmneybė (nes kol mokėtės mokykloje, tu nepažinai tikrojo jo, tiesiog susidarei „super herojo” tipažą kurį garbinai, nežinodama jo tikrojo „aš” ;) Ir galbūt tada baigsis tavo sapnai, nebent kartais kaip košmarai pasirodys….arba paaiškės, kad visus tuos 8metus jis tave sapnavo ir negalėjo pamiršti, sekmės :) P.S. Beja jai nieko neišeis su „klasioku”, tau jau „Sun” siūlosi, galbūt taip pat artima siela tau ;)

  7. Mėta parašė:

    Problema buvo/yra ne vienatvėje, o „praeities šešėliuose”, kuriuo aš tikrai ‘prasivaikysiu’. Vienatvė yra pliusas siekiant išsilavinimo, asmenybės tobulėjimo ar pan.
    Dėkoju visiems už patarimus.
    Panašios patirties žmonėms galiu pasakyti tik tiek, kad kai ateis laikas – tikrai sutiksite savo žmogų. Aš tuo tikiu. :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *