Meilė – kas tai?

Iliustracija: freepik.com

Nuo seno vyrauja dvejopas meilės supratimas: iškeliamas jutiminis, erotinis bei dvasinis, dorovinis, estetinis jos aspektas. Jau senovėje graikai skyrė aistringą mylimojo geidimą (eros) ir švelnią meilę, poreikį pasišvęsti kitam (agape). Galima teigti, kad kuo primityvesnė kultūra, tuo labiau meilėje vyrauja jos pirmoji pusė, lemianti ir pateisinanti lytinius santykius ir vėliau santuoką.

Šiuolaikiniame pasaulyje meilės samprata yra platesnė, jungia įvairius jos aspektus. 20 a. šeštojo dšimtmečio pradžioje Dorothy Tennov surašė 200 teiginių apie romantinę meilę ir apklausė 400 žmonių.

Rezultatai atskleidė tam tikrus „įsimylėjimo” aspektus. Kitas žmogus įgauna ypatingą reikšmę. Visas pasaulis pradeda suktis apie naująjį centrą.

Potraukis formuojasi maždaug taip: iš pradžių užvaldo mintys apie mylimąjį, ištartas žodis, šypsena, prisiminimai, kyla klausimai „Ką šiuo metu jis veikia?”, „Ar patiktų jam mano skaitoma knyga?” ir panašiai. Tai kiekvienam pažįstama būsena.

Kai kuriuos žmones panašios mintys gali kankinti ištisas dienas. Dėmesys nukrypsta į paprastus kito žmogaus bruožus kurie vertinami savaip per „kristalizacijos procesą”. Kristalizacija nėra idealizavimas, įsimylėjėlis mato dievinamojo silpnąsias vietas, tačiau tie bruožai atskiriami arba įsimylėjėlis įtikina save, kad trūkumai yra žavūs ir unikalūs.

Ryškiausi įsimylėjėlių svajonėse du jausmai: viltis ir nepasitikėjimas. Kiekvienas dėmesio ar meilės pasireiškimas apsvarstomas kelis kartus per dieną, o tikro ar įsivaizduoto nepalankumo požymiai analizuojami tol, kol meilės objektas sugeba tinkamai paaiškinti savo elgesio priežastį. Įdomu, kad tokie „skauduliai” tik sustiprina aistrą.

Dauguma D. Tennov tiriamųjų teigė, kad drebulys, išblyškimas ir raudonavimas, bendras silpnumas, nepasitikėjimas, mikčiojimas ir net kai kurių esminių sugebėjimų praradimas buvo dažni įsimylėjimo palydovai. Greta ėjo gėda, atstūmimo baimė ir artimumo troškimas. Stipriausias buvo bejėgiškumas, jausmas, kad aistra iracionali, neplanuota, nekontroliuojama.

Meilės iracionalumas ir jėga dažnai formuoja įspūdį, kad įsimylėjėlis tėra žaisliukas likimo rankose.

Šioje srityje yra daug įdomių teorijų ir tyrimų. Bene geriausiai žinoma E. Bersheid ir E. Valster dviejų pakopų meilės teorija. Šie mokslininkai teigia, kad pirmiausiai kyla fiziologinis susijaudinimas, kuris gali būti įvairios kilmės, o vėliau žmogus vertina šį susijaudinimą kaip meilę ar jos apraišką.

Teorija pagrįsta eksperimentu, jo metu graži mergina imdavo interviu iš jaunų vyrukų, einančių per kabantį ir svyruojantį tiltą arba ant tvirto lyno virš kanjono. Vėliau, lyg tarp kitko, palikdavo savo telefono numerį. Tyrėjai registravo, kiek apklaustųjų paskambino merginai. Pasirodė, kad net keturis kart dažniau skambino vyrukai sutikti ant kabančio tilto.

Manoma, kad to priežastis buvo rizikinga situacija, o kartu iš nerimo (ne iš meilės) padažnėjęs širdies plakimas darė merginą patrauklesnę.

S. Valius prašė tiriamųjų apžiūrėti nuogų moterų nuotraukų galeriją. Prie kiekvienos tiriamasis nuotraukos matė skalę, kurioje buvo rodomas jo širdies plakimo dažnis. Vėliau tiriamieji turėjo įvertinti kurios merginos labiausiai patikusios. Labiausiai patiko tos merginos, kurių nuotraukas žiūrint tiriamojo pulsas padažnėdavo. Lyg ir normalu. Bet visa esmė ta, kad pulso duomenys buvo rodomi netikri, išgalvoti, atsitiktiniai skaičiai.

Kitaip tariant, jaunuolis, kurio draugai nuolat sako: „Tu, matyt, įsimylėjęs Marytę”, po kažkiek laiko pradeda manyti, kad taip ir yra. Taigi meilę, ypač jaunam žmogui, galima nesunkiai įkalbėti.

H. Fisher juokaudama netgi siūlo: norite, kad jus įsimylėtų, – pakvieskite merginą į naują, gal net rizikingą nuotykį. Jos susijaudinimas dėl keblių aplinkybių gali lengvai pavirsti į stiprų jausmą jums. Arba, nelaimei, kitam greta esančiam vyrui. Meilė – neprognozuojama…

Pagal: Gintaras Chomentauskas, Rūta Ignatė (2012).„Išlaisvinta meilė”. Vilnius: Žmogaus studijų centras. 10-15 psl.