Miestas gydantis vienatvę2 (1)
Asociatyvi iliustracija: Vlad Sargu / Unsplash
Vienatvė – žudo, tiesiogine to žodžio prasme, pastebi mokslininkai, ir ji tampa didžiule problema visame pasaulyje. Jungtinėje Karalystėje maždaug milijonas žmonių, vyresnių nei 65 m., teigia beveik visada besijaučiantys vieniši. Iš jų net 40 proc. sako, kad geriausi jų draugai yra televizorius ar naminis gyvūnėlis. Jungtinėse Amerikos Valstijose vienatvė jau įgauna tiesiog epidemijos mastus. Somerseto grafystėje esančiame Frumo mieste sukurtas socialinės pagalbos savanorių tinklas mažina ne tik atskirtumo jausmą, bet ir nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos skiriamas gydymui lėšas net 6 kartus, teigiama BBC Worldhacks laidoje „The Town Trying to Cure Loneliness”.
Pirmiausia svarbu tiksliai įvardinti, kas gi yra vienatvė? Neturėtume vienatvės painioti su socialine atskirtimi – t. y. gal ir galite nebūti visuomenės arba savo bendruomenės dalimi, bet ir vienišais nesijausite: jeigu esate vieni, tai dar nereiškia, kad esate vieniši. Be abejo, galite ir nuolat būti tarp kitų žmonių, tačiau jei neturėsite artimų draugų ar artimųjų, vistiek galite jaustis labai vienišais. Pripažinti sau, kad jaučiatės vieniši taip pat nelengva. Nors vienatvė gali grėsti visiems žmonėms, o ne tik vyresniems žmonėms, tačiau būtent vyresnius žmones vienatvė paveikia skaudžiausiai. Vienatvė – problema, kurios negali apčiuopti ar paliesti ir apie vienatvę reikia kalbėti tam, kad būtų galima šią problemą išspręsti.
Jungtinės Karalystės Somerseto grafystės mieste Frume, vienatvės problemai įveikti skiriamas ypatingas dėmesys. Vietos šeimos gydytoja Helena Kingston tikina, kad socialinių ryšių stoka ne menkiau trumpina žmogaus gyvenimą nei nutukimas, rūkymas ar alkoholio vartojimas. Bendravimas su kitais žmonėmis gali labai teigiamai paveikti mūsų sveikatą ir bendrą savijautą, priešingai nei vienatvė, sukelianti depresiją ir nerimą. Vienišumo jausmas gali neigiamai veikti motyvaciją tinkamai valgyti, judėti, rūpintis savimi – ilgainiui visa tai paveiks ir mūsų sveikatą, kas gali baigtis liūdnai. Gydytoja Kingston nori, kad situacija keistųsi ir stengiasi, kad jos miesto gyventojai būtų informuojami apie pokyčius dalyvaudama radijo laidose, duodama interviu laikraščiams.
Gydytoja pasakoja, kad Frume medikai su pacientais bendrauja artimiau, siekia suprasti, ką šie jaučia, kuo gyvena, kas jiems svarbu ir aktualu, o ne vien tik domisi sausais faktais apie fizinę žmonių būseną. Kingston teigia, kad sveikata ir kitos gyvenimiškos aplinkybės – neatsiejama. Taigi, pirmiausiai, išklausiusi, ką pacientai turi pasakyti, gydytoja mato, ar jie jaučiasi vieniši bei pasiteirauja, ar jiems reikalinga pagalba.
Pacientams pripažinus, kad jiems išties reikalinga pagalba, gydytoja nukreipia juos pas žmones, taip pat dirbančius klinikoje. Tie žmonės – ne gydytojai, jie vadinami „sveikatos sujungimo” specialistais [health connector]. Specialistai susitinka su visais tokį norą pareiškusiais pacientais, kurie kenčia dėl nerimo ar depresijos, jaučiasi vieniši ir nematantys galimybių pabendrauti su aplinkiniais.
Pacientams išrašomi ne vaistai, bet suteikiama specialistų pagalba, mokant susirasti naujų draugų, megzti naujus ryšius, rekomenduojamos įvairios socialinės veiklos, siūloma eiti į sporto klubus, patariama finansiniais klausimais ir t.t. Taip gerėja ne tik jų fizinė, bet ir psichologinė sveikata.
Mieste taip pat nemokamai dirba vadinamieji „bendruomenės sujungimo” savanoriai [community connectors]. Jie bendrauja su tais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Virš 500 piliečių Frume išklausė trumpus tam skirtus mokymus. Tai yra įvairiausių profesijų atstovai – taksi vairuotojai, kirpėjai, vaistininkai ar verslininkai, kurie dabar savo laisvalaikį skiria pagalbai kitiems. Jie padeda vienišiems žmonėms susisiekti su reikiamos srities specialistais ar tarnybomis. Frumo specialistai turi prieigą prie didžiulės duomenų bazės, kurioje gali matyti visus mieste esančius klubus, įvairias susibūrimų vietas, nemokamus renginius ar reikiamas institucijas.
Mieste sukurtas socialinės pagalbos tinklas padedama vienišiems žmonėms vėl jaustis pilnaverčiais vietos bendruomenės ir visuomenės nariais.
To pasekoje mieste vis mažiau išleidžiama pinigų medikamentiniam gydymui ligoninėse ir štai todėl tokia tinklo idėja sulaukia vis daugiau populiarumo ir dėmesio tiek pačioje Jungtinėje Karalystė, tiek ir užsienyje – tokia idėja jau domimasi Ispanijoje, JAV.
Tokiam tinklui sukurti išleisti pinigai 6 kartus sumažina tradiciškai ligonių gydymui skiriamas išlaidas, teigia Helena Kensington, ir tokiu būdu taupo sveikatos apsaugos sistemos lėšas.