Category: Socialinis kapitalas
Gyventojai šalies įmonėms pasiūlė beveik 700 socialinės atsakomybės idėjų
Nuo tekstilės konteinerių iki darbuotojų vaikų vasaros stovyklų ir profesinių pensijų fondų – tokia gyventojų pateiktų idėjų, kurias bus siūloma realizuoti socialiai atsakingoms įmonėms, amplitudė. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotos kampanijos „Ne tik sau“ metu per du mėnesius...
Tyrimas parodė: beveik 40 proc. butų gyventojų neturi nė vieno kaimyno telefono numerio
Kone pusė daugiabučių gyventojų užliejimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju neturėtų galimybės operatyviai susisiekti su kaimynais, nes tiesiog neturi jų telefonų numerių, parodė didžiausios draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Beveik 40 proc. apklaustųjų neturi nė vieno savo...
Grupės darbas: geri ir blogi obuoliai
Nikas, dailus tamsiaplaukis dvidešimt kelerių metų vyriškis, patogiai sėdi konferencijų kambaryje su kitais žmonėmis. Žvelgiant iš šalies, jis yra paprastas eilinio susirinkimo dalyvis. Tačiau tokia išvaizda apgaulinga. Kiti žmonės, sėdintys tame pačiame kambaryje, to nežino, bet jo užduotis yra sabotuoti...
Socialinis eksperimentas: ar esame išrankūs rinkdamiesi kaimynus?
Ar gyvendami daugiabutyje norėtumėte, kad kaimynystėje įsikurtų socialinį būstą gavę asmenys? Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų įsitikinę, kad socialiniuose būstuose gyvena vien „probleminiai“ žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, triukšmauja, kelia kitų rūpesčių artimiesiems ir kaimynams. Tačiau atliktas eksperimentas parodė – kaimynams nepageidaujamųjų etikečių...
Atmosfera Lietuvos mokyklose: atskleidė, kaip jaučiasi vaikai ir mokytojai
Mokyklos, kuriose visi vieni kitus vadina vardais, mokiniai, kuriantys mokyklos strategiją, mokyklų bendruomenės, kurios remiasi pasitikėjimu, o ne drausminimu ir klusnumu – tai pavyzdžiai ne vien iš Skandinavijos, bet ir iš Lietuvos švietimo įstaigų. Šių įkvepiančių istorijų klausėsi ketvirtadienį Vilniuje...
Kaip lietuviai reiškia savo valią?
Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje – skiriasi....
Ar socialinė įmonė yra „visuotinis“ blogis?
Socialinių įmonių kuriama nauda pripažįstama visame pasaulyje. Vienas žymiausių Europos socialinių įmonių tyrėjų Carlo Borzaga išskiria šiuos pagrindinius socialinių įmonių privalumus: jos didina socialiai naudingų prekių gamybą, paslaugų prieinamumą ir mažina skurdą. Be to, jos turi didelį teigiamą išorinį poveikį:...
Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą
„Žmogaus studijų centro“ devynerius metus vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad Lietuva toliau praranda savo socialinį kapitalą. 2016 metų rudenį „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad labiausiai nerimą kelia jaunų žmonių nuostatos. Lietuva pralaimi kovą dėl savo...
Kaip mažinant bausmes sumažėja ir nusikalstamas elgesys?
Egzistuoja jau seniai nusistovėjęs ir plačiai paplitęs požiūris, kad kovai su pažeidėjais, teisinėms normoms nusižengiančia veikla, jei ji nesiliauja, reikia išleisti vis naujesnius ir griežtesnius įstatymus, nustatyti didesnes baudas ar rengti nulinės tolerancijos iniciatyvas. Kitaip tariant, daryti viską, kas jau...
Optimistinės socialinės politikos paieškos: ko galime pasimokyti iš Danijos?
Danija, palyginus su kitomis sėkmingomis Pasaulio valstybėmis, turi nedaug gyventojų (apie 5.5 mln.) ir mažai gamtinių išteklių, tačiau pagrįstai yra laikoma viena sėkmingiausių šalių pasaulyje. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos skelbiamame Geresnio gyvenimo indekse (angl. Better life Index) Danijai 2014...
Parengtas socialinio verslo gidas – praktinis vadovas norintiems plėtoti šią verslo formą
Siekdama viešinti ir skatinti socialinį verslą Lietuvoje, Ūkio ministerija kartu su Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ ekspertų komanda parengė Socialinio verslo gidą. Šiame leidinyje pateikiama kuriant socialinį verslą reikalinga informacija. Socialinio verslo gide apibrėžiama socialinio verslo sąvoka, išskiriami šio verslo...
Vaikų socializacijos centrai: kaip išsivaduoti nuo stereotipų?
Vaikų socializacijos centrai – tema, kurią lydi išankstinių nuomonių, stereotipų ir mąstymo šablonų šleifas. Tema, kuria kalbama arba pernelyg vienpusiškai (dažniausiai – iš neigiamos pusės), arba pernelyg tyliai ir atsargiai. Viešose ataskaitose teigiama, kad į socializacijos centrus siunčiami „probleminiai“ vaikai,...
E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys
Prancūzų sociologijos klasikas Emilis Durkheimas savižudybes pasiūlė aiškinti per socialinių veiksmų įtaką. Jo nuomone, savižudybė yra daugiau negu tik individualių veiksmų suma – tai reiškinys, turintis sisteminių požymių. Nagrinėdamas oficialias savižudybių ataskaitas, Durkheimas pastebėjo, jog vienos žmonių kategorijos linkusios žudytis...
Z kartos krizė – vaikams trūksta emocinio intelekto
Vaikų savižudybės, patyčios ugdymo įstaigose ir mažas laimės indeksas – tai statistiniai rodikliai, kurie verčia nerimauti. Lietuvoje į žinių kaupimą orientuota mokslo sistema vis ryškiau atskleidžia vaikų ugdymo metodo spragas. Vadinamoji Z karta puikiai valdo technologijas ir geba įsisavinti informaciją,...
Kaip elektroninis paštas veikia sveikatą ir kodėl metas atsijungti? [3 min.]
Albertas Einšteinas įspėjo, kad technologijos gali užimti žmonių bendravimo vietą. Tai jau vyksta, ir tais atvejais, kai darbuotojai negali atsikratyti blogų įpročių, darbovietės turėtų imtis priemonių. „Socialinė žiniasklaida kenkia darbo ir gyvenimo balansui“ – tokią paskaitą prieš kelias savaites straipsnio...
Zen meistras apie nusikaltimus
Vadinkite mane tikraisiais vardais Į Slyvų kaimelį, kriame gyvenu Prancūzijoje, ateina daugybė laiškų iš pabėgelių stovyklų Singapūre, Malaizijoje, Indonezijoje, Tailande bei Filipinuose – šimtai per savaite. Juos skatyti labai skaudu, bet mes privalome tai daryti, privalome palaikyti ryšį. Stengiamės padėti...
Kodėl degraduoja visuomenė?
Iliustracija: Natalya Letunova / Unsplash Pagrindinė priežastis, kodėl žlugo kultūra, buvo mąstymo bejėgiškumas, tačiau be jo mūsų laikais galioja dar nemaža kitų veiksnių, stabdančių kultūros pažangą. Jų esama tiek dvasiniame, tiek ekonominiame gyvenime, iš esmės juos visus lemia vis nepalankesni...