Neigiamos vaikystės patirtys ir elgesio bei emocijų sunkumai mokykloje

5 (3)

Foto: thanun / Unsplash

Neigiamos vaikystės patirtys (adverse childhood experiences) yra ilgai trunkantys, potencialiai traumuojantys įvykiai vaikystėje: emocinis apleistumas, fizinis smurtas, seksualinis smurtas, šeimos nario psichikos liga, šeimos nario bandymas žudytis ir kt.

Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) apklausę respondentus 25 valstijose nustatė, kad 64% apklaustųjų yra patyrę bent vieną traumuojantį įvykį, o 1 iš 6 apklaustųjų yra patyrę 4 ir daugiau traumuojančių įvykių. Šios neigiamos patirtys yra susijusios su žalingu alkoholio vartojimu, rūkymu, vėžiu, širdies ligomis, narkotikų vartojimu, rizikingu seksualiniu elgesiu, tarpasmeniniu smurtu bei į save nukreiptu smurtu (Hughes ir kt., 2017).

Blodgett, C., & Lanigan, J. D. (2018) atliktame tyrime iš 2101 pradinių klasių vaikų, 44% buvo patyrę bent vieną traumuojančią patirtį vaikystėje, 13% buvo patyrę tris ir daugiau neigiamų vaikystės patirčių. Didėjant neigiamų patirčių skaičiui didėjo ir mokyklos nelankymo tikimybė, elgesio problemos bei mokymosi sunkumai. Kitame tyrime, kuris apėmė penkias Nyderlandų specialiųjų poreikių mokyklas vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais, beveik visi mokiniai (96,4%) įvardino patyrę bent vieną neigiamą patirtį vaikystėje, o daugiau nei pusė (74,5%) keturias ir daugiau (Offerman, E. C. ir kt., 2022).

Nepaisant didelio paplitimo bei pasekmių emocinei ir fizinei sveikatai, švietimo sistemoje dar nėra pakankamai atsižvelgiama į elgesio problemų bei specialių ugdymosi poreikių turinčių vaikų galimą traumuojančių patirčių istoriją.

Apie traumines patirtis informuota intervencija gali pagerinti psichologinę ir socialinę vaikų sveikatą bei gerovę. Ši intervencija pasižymi keliais principais:

• saugumo jausmo
• sukūrimas,
• pasitikėjimas,
• bendradarbiavimas, įgalinimas.

Tam, kad šie principai būtų įgyvendinti, su vaiku dirbantys darbuotojai turi turėti teorinį supratimą apie traumines patirtis, žinoti, ką vaikas nori pasakyti savo elgesiu, suprasti to elgesio priežastis, žinoti kaip sukurti pasitikėjimu ir saugumu grįstą atmosferą ir santykį klasėje.

Saugumas

Svarbu mokykloje ir klasėse sukurti tokią atmosferą, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas ir saugus, galėtų išreikšti savo nuomonę, daryti klaidas ir mokytis iš jų. Taip pat svarbu sukurti saugią atmosferą darbuotojams atvirai kalbėti apie savo sunkumus, pripažinti klaidas, ieškoti paramos.

Pasitikėjimas

Siekiant pasitikėjimo svarbu aiškiai apibrėžti lūkesčius, nuosekliai taikyti taisykles, išlaikyti tinkamas ribas taip sumažinant nusivylimo ir nepasitenkinimo tikimybę.

Bendradarbiavimas

Suteikiamos galimybės sprendimų priėmimui, galios pasidalinimui. Asmenys ir grupės veikia kaip sąjungininkai siekdami bendro tikslo.

Įgalinimas

Asmenys ir grupės (ir darbuotojų ir mokinių) yra įgalinami priimti sprendimus, turėti savo balsą. Svarbu ugdyti pasitikėjimą savimi bei asmeninės kompetencijos jausmą.

Parengė Mantas Padervinskas

Literatūra:

1. Blodgett, C., & Lanigan, J. D. (2018). The association between adverse childhood experience (ACE) and school success in elementary school children. School Psychology Quarterly, 33(1), 137.
2. Offerman, E. C., Asselman, M. W., Bolling, F., Helmond, P., Stams, G. J. J., & Lindauer, R. J. (2022). Prevalence of adverse childhood experiences in students with emotional and behavioral disorders in special education schools from a multi-informant perspective. International journal of environmental research and public health, 19(6), 3411.
3. https://www.niu.edu/movingforward/resources/principles-for-trauma-informed-teaching.shtml
4. https://www.cdc.gov/violenceprevention/aces/about.html

Kviečiame prisidėti prie šiuo metu Manto atliekamo tyrimo „Suvokto organizacinio teisingumo, profesinio saviveiksmingumo ir ketinimo išeiti iš darbo sąsajos“: apklausa.lt