Pavargau nuo visko: darbo, gyvenimo, santykių…

Kiwi Thompson / Unsplash

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos dėl darbe patiriamo streso, įtampos, nerimo, gresiančio išsekimo, perdegimo. Didžiuliai tempai, krūviai, įtempti tarpusavio santykiai, pašlijusi sveikata – kasdien kalbame apie tai, kartu ieškome sprendimo būdų, galimybių sau padėti.

Paradoksas – jaučiam, kad pavargom, tačiau bandom save įtikinti: ,, Aš nieko negaliu pakeisti, gali būti dar sunkiau…turiu kaip nors tai ištverti…“ Mintyse kartojam: ,,Viskas bus gerai. Aš tik turiu dar pakentėti. Kitiems dar sunkiau…“

STOP! – tai nepadės!
O kaip sau padėti? Kiek dar tempti? Ar galiu sustoti?

Atsakymas vienas – svarbu sustoti laiku, pasirūpinti savo sveikata, nes niekas kitas to padaryti už mus negali… Kitaip rizikuojam patirti emocinį, psichologinį, fizinį išsekimą – perdegimo sindromą, susirgti depresija, kuri neretai veda link savižudiškų minčių ir veiksmų.

Tokiu atveju svarbiausia sau pripažinti, kad jau pasiekta riba: nebeturiu daugiau jėgų, energijos, motyvacijos. Ir tai sąmoningumo, ne silpnumo požymis.
Pagrindinė perdegimo priežastis – patiriamas nuolatinis stresas (emocinis, dvasinis, fizinis, mentalinis). Nuolatinio streso priežastis šiuolaikinėje visuomenėje pirmiausia yra didžiulis tempas, taip pat darbo krūviai, tarpusavio santykiai, patyčių toleravimas.
Gyvenkime laisva širdimi, juk ne vergovėje esame, nebent ją patys susikūrėme ir neleidžiame sau nieko keisti…

KAIP TAI PADARYTI? KAIP SAU PADĖTI?

• Naudokite streso valdymo technikas – dėmesingo sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikas.

Pradžioje užduokite sau 3 klausimus:

Kas šiandien mane labiausiai vargina? Ką norėčiau keisti? Kaip galėčiau tai padaryti?
Mokslininkai įrodė, kad esant didžiuliam stresui, protas ,,išsijungia‘‘. Neįmanoma vienu metu racionaliai mąstyti ir patirti stiprias emocijas. Tai ypatingai pasireiškia ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, patyrus aviakatastrofą, gamtos stichinę nelaimę, patyrus staigią artimo žmogaus ar darbo netektį. Todėl svarbu pirmiausia nuraminti protą, jausmus, kūną ir tik tada ieškoti atsakymų.

Pati paprasčiausia ir visiems tinkama – sąmoningo kvėpavimo praktika. Žmogaus tikroji jėga – kvėpavimas. Kaip vanduo teka upėmis, taip ir kvėpavimo energija teka į mus. Kai pajausite, kad patiriate stresą, įtampą ar nerimą, skirkite laiko sąmoningo kvėpavimo pratimui: įkvėpkite ramybę, iškvėpkite nerimą. Ypatingai atkreipkite dėmesį į pauzes tarp įkvėpimo ir iškvėpimo – jas pamirštame, tiesiog jų nepastebime patiriamos įtampos metu. Sąmoningo kvėpavimo praktika būtent to ir moko – sekti dėmesingai kvėpavimą, mintimis būti tik ties kvėpavimu ir nieko daugiau. Tokiu paprasčiausiu būdu nuraminame protą, atsisakome perteklinių minčių, leidžiame atsipalaiduoti savo kūnui ir pamažu įsileidžiame ramybę į savo jausmus.
*Pastaba: svarbu praktikuoti nuolat, pradžioje užtenka skirti 2 – 5 minutes kasdien – tik taip pajusite poveikį ir gausite naudos.

• Padarykite pauzę – išeikite atostogų. Sugrįžę, pailsėję, aiškiau suprasite savo situaciją. Galbūt reikėjo tik pailsėti. O galbūt ateis sprendimas mesti darbą. Pokyčiai ateina su pokyčiais. Prireikia drąsos priimti sprendimus, bet juk tik mes patys tai galime padaryti, jeigu leidžiame sau gyventi laisva širdimi.

• Kreipkitės psichologinės pagalbos. Jeigu esate visiškai pasimetę savo mintyse ir jausmuose, rekomenduojama pasikalbėti su psichologu, paieškoti atsakymų ir sprendimų kartu, juk sakoma ,,iš šalies geriau matosi“. Taip pat pradėti praktikas lengviau su patyrusiu specialistu.

Psichologė Rasa Pališkienė | laisvasirdimi.com