Kaip padėti vaikams kuo lengviau išgyventi medicinines ar kitas nemalonias, bet būtinas procedūras?

Myriam Zilles / Pixabay

Vaikai dažnai išgyvena įvairias medicinines procedūras, nuo temperatūros matavimo iki sudėtingiausių operacijų. Tokios procedūros dažnam suaugusiam kelia nemalonias emocijas, o vaikams dar ir neaišku, kas čia vyksta, kodėl taip reikia, ar skaudės. Be to, jie jaučiasi bejėgiai, nes mažai ką gali kontroliuoti. Juk už juos nusprendžiama, kur sėdėti, gulėti, kada išsižioti arba ištiesti ranką ir panašiai. Dėl to dažniausiai medicininių procedūrų metu vaikai verkia, juos ištinka pykčio priepuoliai, jie muistosi, stengiasi ištrūkti. Tuo tarpu tėvai žino, kad tas procedūras reikia atlikti dėl vaiko sveikatos.

Ką galima padaryti?

Kai mano vaikui buvo 9 mėnesiai, jis dėl infekcijos pirmą kartą pateko į ligoninę. Didelį stresą jam sukėlusios procedūros pasireiškė verkimu ir ilgai trunkančiais klyksmais. Jaučiausi neviltyje, nežinodama, ką daryti. Tada atradau sąmoningos tėvystės (awareparenting) filosofiją, kuri pataria, kaip padėti vaikams priimti nemalonius patyrimus per žaidimus, juoką, ašaras, jaučiantis saugiai apsuptiems mylinčio santykio su tėvais.

Jūs galite pasakoti vaikui, kokia procedūra laukia, kas vyks ir kodėl taip reikia daryti, taip ir padarykite. Tačiau prisiminkite, kad vaikams aiškiausia yra žaidimų kalba. Tad jei žinote, kad laukia tam tikros neišvengiamos medicininės procedūros, pažaiskite su vaiku gydytoją ir pacientą. Galite įsigyti žaislinį gydytojo rinkinį ir žaismingai kartu atlikti procedūras. Po to apsikeiskite ir leiskite vaikui būti gydytoju, o jūs galite suvaidinti bailų pacientą. Stebėkite, jei vaikui įdomu ir jis juokiasi, vadinasi pataikėte; tačiau jei jis atrodo išsigandęs, nutraukite žaidimą. Čia svarbu yra saugiai su suaugusiuoju išbandyti tai, kas kelia nerimą ar baimę. Suaugusiojo apsimetimas bailiu pacientu leidžia vaikui suprasti, kad emocijos yra priimtinos ir nereikia jų slopinti. Dažnai suaugusiųjų baimė ar klaidos sukelia vaikams daug juoko. Kuo daugiau juoko, tuo geriau. Išraskite savo žaidimų.

Asmeninė patirtis taikant sąmoningą tėvystę

Mano sūnui gydytojai nurodė kasdien dėti kontaktinį lęšį ant akies ir keliskart per dieną lašinti lašiukus. Atidaviau jam senus tuščius lašiukų buteliukus, nupirkau lipdukų su akytėm ir kiekvieną dieną žaisdavom. Jis lašindavo lašiukus ir dėdavo lipdukus savo žaislam, man, tėčiui ir visiems, kas tik leisdavosi. Po kiek laiko jis pradėjo bendradarbiauti įdedant tikrą lęšį ir į akį lašinant lašiukus. Pats pasirinkdavo vietą namuose, kur įdėti ar išimti lęšį, kur lašinti lašiukus.

Suteikite savo atžaloms reikiamą informaciją, nusiteikite žaismingai ir išgyvenkite sunkumus kartu. Taip per juoką ir žaidimus galima pasiekti tas mažas širdeles, kurioms šiame dideliame ir iššūkių pilname pasaulyje taip svarbu mūsų, tėvų, buvimas šalia, palaikymas ir draugiškumas.

Parengė Rūta Navickė
Psichologė, sąmoningos tėvystės konsultantė
Sekite mane Facebook https://www.facebook.com/klauskpsichologo/
Instagram https://www.instagram.com/psichologe_ruta_navicke/